Mokslininkų laboratorijose eksperimentuojama su žmonių baubu
Saulė Norvilaitė
2016-05-05
Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys,laikosi atsargumo politikos GMO atžvilgiu. Tačiau tyrimai laboratorijose vykdomi jau seniai, o genetiškai modifikuoti pašarai į Lietuvą kasmet importuojami didžiuliais kiekiais. Todėl žmonės, ne visada tai žinodami, susiduria su GMO kasdienybėje.
Aplinkos ministerijos tyrimas atskleidė, jog žmonėms trūksta informacijos. O būtent tai ir sukuria puikią terpę nepagrįstoms baimės sklisti. Dar nėra nustatyta, kokį poveikį konkrečiai daro GMO, tačiau tai paaiškės tik po to, kai kelios žmonijos kartos bus vartojusios modifikuotus produktus.
Visuomenė nežino
Vakar, trečiadienį, įvyko Aplinkos ministerijos surengta konferencija apie GMM (genetiškai modifikuoti mikroorganizmai) ir GMO (genetiškai modifikutoi organizmai) riboto naudojimo veiklą. Konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš Lietuvos bei kitų Europos valstybių. Šis renginys tik įrodo diskusijų apie genetinę modifikaciją svarbą ir aktualumą visuomenei. Aplinkos ministerijos tyrimas atskleidė, jog žmonėms trūksta informacijos. O būtent tai ir sukuria puikią terpę nepagrįstoms baimės sklisti. Dar nėra nustatyta, kokį poveikį konkrečiai daro GMO, tačiau tai paaiškės tik po to, kai kelios žmonijos kartos bus vartojusios modifikuotus produktus.
Vienas pagrindinių biosaugos tikslų – užtikrinti, jog visi tyrimai, vykdomi laboratorijose su GMO, būtų atliekami saugiai ir laikantis visų reikalavimų, jog tie mikroorganizmai nepatektų į aplinką. GMM naudojimas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas. Pagal riziką aplinkai ir GMM pavojingumą, riboto naudojimo veikla skirstoma į keturias rizikos klases. Lietuvoje dirbama vien su pirma klase – su nepavojingais mikroorganizmais arba jau gerai žinomais.
Laboratorijose – modifikuotos pelės
Šiuo metu tyrimai vykdomi keturiolikoje privačių ir valstybinių įstaigų laboratorijose. Jų veiklą griežtai kontroliuoja ir leidimus išduoda Aplinkos ministerija. „Svarbiausias reikalavimas yra, kad genetiškai modifikuoti mikroorganizmai arba organizmai nepatektų į aplinką. Kad modifikuoti augalai nesusikryžmintų su esančiais gamtoje, nes dar nėra aišku, koks būtų poveikis Lietuvos gamtinei aplinkai“, - teigia Aplinkos ministerijos Gamtos saugos skyriaus vyr. specialistė Odeta Pivorienė.
Lietuvoje laboratorijose galima vykdyti tyrimus, bet lauko tyrimai yra neleidžiami. Pasak, GMO ekspertų komiteto atstovės Sigutės Kuusienės, Lietuvoje vieni mokslininkai atlieka imuninės sistemos tyrimus, kuriuose yra naudojamos modifikuotos pelės. Jų metu pakeičiamas genas, kuris nulemia limfocitų formavimąsi. Tokia informacija gali būti naudinga dėl onkologinių ligų ir vakcinų poveikio. Kitoje institucijoje pelėms buvo įvestas fluorascentinis genas iš jonvabalių. Siekiama sukurti technologiją, kurią bus galima panaudoti žmonių ligų diagnostikai. Viskas vyktų taip: modifikuotas genas galėtų tiesiai nukeliauti į pažeistą vietą žmogaus kūne.
Ekspertė mano, kad visuomenės baimė atsiranda dėl informacijos trūkumo. Ji pati neįžvelgia jokios grėsmės, nes panašūs procesai augaluose vyksta ir natūralioje aplinkoje, tik užtrunka ilgesnį laiką. „Didesnis pavojus naudoti cheminius junginius žemės ūkyje nei genetiškai modifikuotus augalus“, - įsitikinusi S.Kuusienė.
Įtarimas, kad kažkas nuslepiama
Prieš šešerius metus ES atliko išsamų tyrimą apie GMO poveikį, bet nieko žalingo sveikatai ir aplinkai neaptiko. Todėl Europos šalių mokslininkai nemato pavojaus naudoti modifikutous organizmus. Konferencijoje dalyvavusi Bernadette Murray, Airijos aplinkos apsaugos agentūros ekspertė, tvirtina: „Visos ES šalys kiekvienais metai importuoja daugybę genetiškai modifikuotų pašarų. Jais maitinami gyvuliai, o vėliau jie patys tampa maistu, kurį vartoja žmonės. Žmonijos populiacija auga, o žemė ir vanduo yra riboti faktoriai. Todėl mes turime padaryti daugiau naudojant mažiau.“
Pasirodo, Lietuvos visuomenės požiūris niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių – kad ir ką sakytų ekspertai, tvyro nepasitikėjimas GMO. „Nyderlanduose nėra nei mokslininkų, nei politikų prieštaravimo. Tik visuomenei kyla įtarimas, kad kažkas nuslepiama. Žmonės mano, kad tai - nenatūralu, todėl geriau renkasi sveiką maistą. Dažnai politikai šia tema nenori kalbėti. Jie bijo išsakyti nuomonę“, - apie situaciją pasakojo konferencijos pranešėjas Nyderlandų Visuomenės sveikatos ir aplinkosaugos nacionalinio instituto ekspertas Fred Wassenaar.
Komentaras
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Andrejus Gaidamavičius.
- Didelio masto GMO naudojimas pašaruose sukelia žymų aplinkos ir gyvulinių maisto produktų užteršimą herbicidu glifosatu, kuris plačiausiai naudojamas GMO pasėliuose. Daugelis GMO sukurti taip, kad būtų atsparūs glifosatui, o tai įgalina pesticidą purkšti tiesiai ant augalų ir sudaro prielaidas dideliam kiekiui šio nuodo kauptis derliuje. Glifosatas daugelio mokslinių studijų tyrimuose minimas kaip kancerogenas, žmogaus hormoninę sistemą trikdanti medžiaga.
GMO auginimas sukelia didelio masto taršą aplinkoje: nuodingos žiedadulkės plačiai pasklinda ir kelia pavojų naudingoms vabzdžių rūšims (bitėms, daugeliui drugių). Be to, GMO žiedadulkės, kaip ir pats maistas iš GMO – pripažintas alergijų šaltinis. Alergijos gi yra XXI amžiaus rykštė. Jau sunku rasti vaiką, kuris būtų nealergiškas bent vienam maisto produktui.
Lietuva uždraudė auginti šiuo metu ES leidžiamą vienintelę GMO rūšį – kukurūzus MON810. Genetiškai modifikuotus pašarus siūloma pakeisti nemodifikuotais. Būtina skatinti nemodifikuotos sojos auginimą Lietuvoje. Jau tarpukariu įrodyta, kad soja yra tinkama kultūra mūsų klimatui. Būtina įgyvendinti LR Seimo 2014 metais priimtą rezoliuciją dėl GMO produktų ženklinimo, kad vartotojas būtų informuotas, ar maistas buvo užaugintas naudojant GMO pašarus.
Komentuoti: