Ministro kišenėje – pirkinių maišelis

Deimantė Zailskaitė
2015-01-22
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas prisipažįsta, jog eidamas apsipirkti stengiasi po ranka turėti daugkartinio naudojimo maišelį. Paprastai – medžiaginį. Ministras neseniai viešėjo Briuselyje, kur buvo diskutuojama svarbiais aplinkosaugos klausimais. Vienas jų – kokias priemones pasitelkus sumažinti plastikinių maišelių vartojimą Europos Sąjungos šalyse.
Ministro kišenėje – pirkinių maišelis
Per artimiausius penkerius metus 50 mikronų ir plonesnių maišelių vartojimą turime sumažinti iki devyniasdešimties maišelių vienam piliečiui per metus.

Lietuva – vidurėlyje
 
„Briuselyje vykusiame Aplinkos tarybos posėdyje prie šio klausimo aplinkos ministrų buvo rimtai pasėdėta, pasiderėta ir prieita prie nuomonės, kad per artimiausius penkerius metus vartojimą turime sumažinti iki devyniasdešimties maišelių, per metus tenkančių vienam piliečiui. O dar per ateinančius penkerius metus – iki keturiasdešimties maišelių vienam žmogui. Kalbu apie 50 mikronų ir plonesnius maišelius. Labai ploniems, berods, iki 15 mikronų maišeliams, bus daroma išimtis, nes maistą ir įvairias prekes higienos sumetimais reikia atskirti, sudėti į atskirus maišelius. Mums, lietuviams, tai tikrai nėra sunkiai įveikiamas uždavinys“, - sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas (nuotr.).
Lengvųjų pirkinių maišelių Europos Sąjungos valstybių gyventojai sunaudoja nevienodai. Pavyzdžiui, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Portugalijoje vienam žmogui per metus tenka maždaug keturi šimtai, o Suomijoje, Danijoje, Liuksemburge, Airijoje – mažiau nei dešimt. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, per metus vienam Lietuvos piliečiui tenka apie 230 plonesnių nei 50 mikronų plastikinių maišelių.
„Lietuva yra savotiškame vidurėlyje, - situaciją komentuoja aplinkos ministras. – Europos Sąjungos šalims reikalavimas yra labai paprastas: leidžiama patiems rasti sprendimus, Europos Sąjungos direktyva nenusako, būtent kokiomis priemonėmis sutvarkyti šią problemą. Tačiau akivaizdu, kad yra du būdai: visų pirma - auklėti žmones, mokyti ir šviesti. Kitas būdas – apmokestinti maišelius, kad žmogus būtų motyvuotas neimti nereikalingo maišelio. Dažnai kiekvieną atskirą daiktą brukame į atskirą maišelį – reikia ar nereikia. Mūsų prekybos centruose bent didieji maišeliai su rankenėlėmis yra apmokestinti. Kartais galbūt atrodo, o kodėl užsienyje prekybininkai juos duoda veltui. Bet kita vertus, mes jų ir negriebiame tiek, kiek nereikia.
Be to, iš namų atsinešame savo maišelį, kad nereikėtų už jį papildomai mokėti. Galbūt tai viena priežasčių, kodėl jų mažiau ir suvartojame. Žinote, jeigu neateina per smegeninę, ateina per kišenę.“

 
Savotiškas gudravimas
„Deja, kartais tenka nusipirkti pirkinių maišelį, – prisipažįsta ministras, paklaustas apie jo šeimai būdingus apsipirkimo įpročius. – Nors stengiuosi, kad mašinoje ar striukės kišenėje būtų „budintis“ maišelis. Man estetiškesnis yra medžiaginis. O štai mano žmona visada turi maišelį. Jeigu „prekinuosi“ ne vienas, esu ramus, kad ji išsitrauks maišelį, jeigu reikia, dar ir antrą.
Moterys šioje vietoje yra drausmingesnės, pripažinkime. Jos daugiau apgalvoja kiekvieną žingsnį, kur eina, ko reikės, o vyrai šiek tiek išsiblaškę: galvojam vieną, paskui kai prireikia, tik čiupinėjamės, kad piniginės neturime arba pamiršome maišelį.“
Kaip ministras elgiasi, prekybos centre išvydęs daug maišelių prisiplėšiusį pirkėją? Ar sudrausmina tokį užkietėjusį vartotoją? „Jeigu matyčiau, kad žmogus saują prisidrasko maišelių, paklausčiau: ar jums tikrai šitiek reikės?“ – tikina ministras ir ragina nebūti abejingiems.
Suprantama, pagrindinis ir svarbiausias uždavinys - prevencija. „Reikia siekti, kad atliekų susidarytų kuo mažiau. Taip pakuoti gaminius, galų gale taip elgtis eiliniam vartotojui, kad mažiau atliktų pakuočių. Nebuvo laiko išsiaiškinti, kaip Liuksemburgo gyventojams pasiseka apsieiti su dešimčia maišelių per metus.
Aš manau, kad ten problema yra išspręsta kitaip: ten jau prekės yra sufasuotos taip, jog jų nebereikėtų dėti į atskirą maišelį. Mūsų bėda yra ta, kad mes suvartojame ne tiek ir daug, bet perdirgimui kol kas grįžta mažai. Būtent čia yra didžiausia mūsų problema“, - akcentuoja aplinkos ministras.
 
Klausimas
Kiek plastikinių maišelių sunaudoja politikai?

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys:


- Kalbant apie pirkinių maišelius, mes, Žaliųjų partija, pradėjome akciją, skatinančią vartoti mažiau maišelių, atsiliepdami į europinę žaliųjų akciją.
Pavyzdžiui, aš turiu ne vieną daugkartinio naudojimo maišelį, vienas kurių visada yra kišenėje ar krepšyje.
O parduotuvėje reikalauju, jog man neduotų paprasto ar plonojo pirkinių maišelio, kai tai nėra būtina.
Pastebėjau, kartais neklausdama kasininkė papriką ar agurką ima ir jau kiša į maišelį. Sakau, kam į maišelį? Nereikia! Tokiu būdu pavyksta bent jau asmeniškai sumažinti maišelių vartojimą.
Žinoma, jeigu tai būna birus produktas, be maišelio neišsiverčiu, tačiau juos stengiuosi imti kuo rečiau. Mes ir su prekybos centrais pradėjome iniciatyvą, kad per jėgą maišelių nesiūlytų, o ilgainiui jie iš viso išnyktų.

Su gamintojais raginame, kad jie būtų pakeisti į tikrai biodegraduojančius maišelius. Technologijos jau yra, juos galima gaminti – jie yra gaminami krakmolo pagrindu, ir būna visiškai suyrantys.
 
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė:

Prekių, kurios jau supakuotos, stengiamės atskirai nedėti į maišelius. Vaisių – irgi: juos vis tiek reikės gerai nuplauti. O duonos produktus dedame, bet nebūtinai į celofaninius maišelius, – paprastai renkamės popierinius. Jeigu būtų galimybė, į tokius dėčiau ir didesnes prekes. Šiuo atveju dažniausiai pritaikome dideles kartotines dėžes, kurios lieka nuo kitų produktų. Pirkinių maišus panaudojame ir antrą kartą. Pavyzdžiui, jais išklojame šiukšlių dėžes. Žmonės suranda išradingų antrinio panaudojimo galimybių. Kadangi esu Aplinkos apsaugos komiteto narė, apie šią problemą susimąstau dažnai. Popieriniai maišai būtų ir ekonomiškesni, ir draugiškesni aplinkai. Bet, matyt, mūsų prekybos centrai užsiima dideliu lobizmu ir greičiausiai, kadangi jiems tai nėra naudinga, nes maišai būtų nemokami, tiesiog sugeba rasti priėmimą ir to išvengia.
 
Tarp kitko
ANKSČIAU. Europos Parlamento ir Tarybos pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva nenumatė jokių konkrečių priemonių, kuriomis būtų galima siekti
lengvųjų plastikinių maišelių sunaudojimo mažinimo.
 
DABAR. Europos Sąjungos šalys raginamos siekti, kad 2020 metais vienam gyventojui tektų ne daugiau kaip 90, o 2026 metais – ne daugiau kaip 40 tokių maišelių, arba užtikrinti, kad nuo 2019-ųjų prekybos vietose plastikiniai pirkinių maišeliai nebūtų dalijami nemokamai.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris