Maisto papildų lietuviai deramai dar neįvertina
Aigustė Tavoraitė
2017-05-11
Tarptautinė konferencija „Maisto sauga ir vartotojų teisės“ praėjusią savaitę subūrė maisto teisės srities ekspertus, maisto papildų gamintojus bei kitus specialistus. Jos metu atkreiptas dėmesys į maisto papildų svarbą visuomenės sveikatai. Tvirtinama, kad apgalvotos investicijos šioje srityje leistų vėliau sutaupyti milžiniškus pinigus, dabar išleidžiamus ligoniams gydyti.
Maisto papildai gali papildyti tik kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą, tačiau, kitų problemų, lemiančių pagrindinius sveikatos statistikos rodiklius, jie neišspręs.
Ką duoda vienas gramas
Ypač maisto papildų vaidmuo išskirtas kalbant apie sveiką senėjimą. Pranešimą skaitęs „Food Supplements Europe“ direktorius reguliaciniais ir mokslo reikalų klausimais Patrickas Coppensas pabrėžė, kad daugiau negu trečdalis visos Europos Sąjungos populiacijos sudaro vyresni nei 55 metų amžiaus asmenys.
„Deja, 40 procentų jų turi padidėjusį kraujospūdį, o 46 procentai – didesnį nei reikėtų cholesterolio kiekį. Remiantis literatūra, 24 procentai šių žmonių neišvengs kardiovaskulinio įvykio. Paskaičiuota, kad tokių pacientų gydymas per artimiausius penkerius metus atsieitų apie 1,33 trilijonų eurų“, – dėstė specialistas.
Pasak jo, Omega3 riebalų rūgštimis vienu gramu praturtinta kasdienė mitybą širdies ir kraujagyslių ligų riziką leistų sumažinti 5 procentais. T.y., vieno į maisto papildą investuoto euro grąža būtų net 2,29 euro. Tyrimas parodė, kad tai iš viso leistų sutaupyti net 64,5 bilijonų eurų ir išgelbėti 1,5 mln. gyvybių per artimiausius penkerius metus.
Panašius skaičius P.Coppensas pateikė ir pristatydamas tyrimą apie efektyvią osteoporozės profilaktiką mitybą kasdien papildant vos vienu gramu kalcio ir 15 mcg vitamino D.
Daugelio mityba nesubalansuota
VU Visuomenės instituto direktorius prof. Rimantas Stukas pastebėjo, kad papildai vis dar neranda deramos vietos tautiečių mityboje – juos šiandien tevartoja 8 procentai lietuvių. Palyginimui
Maisto papildų gamintojų asociacijos direktorė Neringa Bulakienė pridūrė, kad Danijoje papildų vartojimas paplitęs tarp 64 procentų populiacijos, o Jungtinėje Karalystėje siekia 55 procentus.
Lietuva išsiskiria aukštu sergamumu ir mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimu bei didėjančiais cukrinio diabeto ir su netinkama mityba siejamo vėžio rodikliais.
„Daugelio gyventojų mityba palanki plisti jos sąlygotoms ligoms. Vartojame per riebų maistą, per mažai daržovių. Ypač vyrų, sveikatos ir mitybos raštingumas yra labai žemas. Be to, nors tobulėjančios maisto technologijos išplečia asortimentą, kuo daugiau maistas tam tikrais etapais apdorojamas, tuo labiau mažėja jo vertė“, – kalbėjo R.Stukas.
Profesorius priminė, kad Pasaulinė sveikatos organizacija yra pažymėjusi, kad 80 procentų šitų ligų būtų galima išvengti, jei žmonės maitintųsi sveika. Be abejo, būtina įtraukti kitus tinkamos gyvensenos veiksnius.
Komentaras
SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas:
-
Maisto papildai gali papildyti tik kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą, tačiau, kitų problemų, lemiančių pagrindinius sveikatos statistikos rodiklius, jie neišspręs. Visų pirma gyventojai mokomi maitintis ir gyventi sveikiau. Tuo tikslu sukurtas visuomenės sveikatos biurų tinklas, dirbantis visose savivaldybėse. Visose vaikų ugdymo ir globos įstaigose įvesti sveikos mitybos reikalavimai.
Nei vienoje mokykloje nerasite saldainių, bulvinių traškučių, riebaluose virtų spurgų, riebių pyragaičių, sūrių lazdelių, gaiviųjų gėrimų ir pan. Maisto pramonė taip pat turėtų keisti gaminamų maisto produktų sudėtį, nes dauguma perdirbtų produktų yra per daug kaloringi, turi daug gyvulinių riebalų, druskos ir cukraus. Produktų sudėtis yra tiesioginis nesubalansuotos gyventojų mitybos atspindys.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: