„Visi prieš Vėlines lankome savo artimųjų kapus, tvarkome juos, grėbiame lapus, surenkame šiukšles, pakeičiame žvakeles. Ir tada iškyla problema: o kur visa tai padėti? Jei Lietuvos miestuose, dažname kaime, prie privačių namų ir viešose vietose stovi rūšiavimui skirti konteineriai, statomi žaliųjų atliekų kompostavimo konteineriai, tai kapinėse esanti situacija glumina. Kai priėjęs prie kapinėse esančio atliekų konteinerio žmogus pamato užrašą „Medžių lapus, šakas, sausą žolę ir kitas žaliąsias atliekas pilti griežtai draudžiama!“, neranda šioms atliekoms skirto konteinerio, meta jas kur pakliūva. Jau nekalbu apie tai, kad plastiko, stiklo ar popieriaus antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių ir prie Vilniaus miesto, ir prie daugelio Lietuvos kapinių nei su žiburiu nerasi“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos Pilietinių iniciatyvų komiteto pirmininkas Laurynas Okockis.  
 
Pasak jo, į komunalinių atliekų  konteinerius metami gėlių krepšeliai, vainikų liekanos, stiklinės žvakių talpos, jų metaliniai ar plastikiniai dangteliais, plastikiniai vazonai, atskilusių senų antkapių gabalai kartu su žaliosiomis atliekomis keliauja į regioninius sąvartynus ir pildo sparčiai augančius šiukšlių kalnus, nors visą tai galima būtų atskirti, išrūšiuoti ir perdirbti. 
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja Marija Tamkevičiūtė tam, kad įvertintų situaciją Vilniaus mieste, aplankė Sudervės katalikų, Antakalnio, Rasų ir Rokantiškių kapines. Vizitų į kapines metu paaiškėjo, kad daugelyje jų (išskyrus Sudervės) yra pastatyti komunalinių atliekų konteineriai, ant kurių nėra nurodyta, jog į juos draudžiama mesti žaliąsias atliekas.
 
„Daugiausiai susidariusių atliekų, galbūt dėl to jog jos yra labiausiai prižiūrimos, pastebėjome Antakalnio kapinėse. Į maišus sukrautos bioskaidžios bei perdirbimui tinkamos atliekos keliauja į komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius. Panašią situaciją rodo ir perpildyti konteineriai Rasų bei Rokantiškių kapinėse. O štai Sudervės katalikų kapinėse situacija kiek kitokia. Žaliosioms atliekoms (lapams, šakoms, žolėms ir gėlėms) kapinėse yra paruošta atskira vieta, o prie kapinių vartų pakabintas skelbimas, kuriame prašoma atliekas rūšiuoti atsakingai, atkreipiamas dėmesys, kur ir kokias atliekas mesti, tačiau žvakes, plastiką, metalą nurodoma mesti į komunalinių atliekų konteinerį“, – sakė Marija Tamkevičiūtė.
Pasak M. Tamkevičiūtės, norint pakeisti per ilgą laiką susiformavusius žmonių įpročius pirmiausiai reikia sudaryti sąlygas rūšiavimui.
 
„Atliekų tvarkymo įstatyme aiškiai nurodoma, jog savivaldybės privalo užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams. Blogai yra tai, kad nors Atliekų tvarkymo įstatyme yra įtvirtintos savivaldybės pareigos atliekų tvarkymo srityje, tačiau jos kapinėse nevykdomos, o įstatymuose nėra nustatyta teisinė atsakomybė dėl jų nevykdymo. Viliamės, jog po problemos iškėlimo situacija keisis ir Vilniaus miesto savivaldybė sudarys tinkamas sąlygas tvarkyti miesto kapinėse susidarančias atliekas ir papildomai įrengs atskirus rūšiavimo konteinerius žaliosioms atliekoms bei antrinėms žaliavoms (stiklui ir plastikui). Šie konteineriai turėtų stovėti ištisus metus ir, priklausomai nuo kapinių dydžio, keliose ar keliolikoje teritorijos vietų taip, kad kapinių lankytojams būtų patogu juos pasiekti“, – sakė M.Tamkevičiūtė.
 
Lietuvos žaliųjų partija dėl neužtikrinamo atliekų rūšiavimo kapinėse kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, reikalaudama papildomai įrengti konteinerius antrinėms žaliavoms bei žaliosioms atliekoms bei papildyti siūlomais reikalavimais savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles.