Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė teigia, kad kasmet mūsų šalies mirčių struktūroje širdies ir kraujotakos ligos stabiliai sudaro per 50 proc. Nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje 2012 m. mirė daugiau 57 proc. gyventojų, nuo vėžio – apie 20 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,9 proc. visų mirusiųjų.
Aterosklerozė - kraujagyslių siaurėjimo procesas - yra viena iš pagrindinių infarkto arba insulto priežasčių. Medikai išskiria tris pagrindinius rizikos veiksnius – padidėjusį cholesterolį, rūkymą ir padidėjusį kraujospūdį.
„Per didelis cholesterolio kiekis yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios puola darbingo amžiaus žmones. Cholesterolio kiekio reguliavimas – vienas iš svarbiausių prevencijos tikslų“, - atkreipia dėmesį Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.
Ji pabrėžia, kad cholesterolio kiekį kraujyje reikia išsitirti kuo anksčiau.
Per mažai dėmesio cholesteroliui
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas, pristatydamas naujai atliktą visuomenės nuomonės tyrimą pabrėžė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų nepasitikrina savo cholesterolio lygio. Kartą per metus ir dažniau cholesterolio tyrimą atlieka tik apie trečdalis gyventojų, apie pusė žmonių paskutinį kartą tikrinosi prieš 5 metus ar net visai nesitikrino.
Žmonės, pasiekę 50 metų amžiaus ribą, turėtų cholesterolį pasitikrinti kasmet, tačiau apklausa parodė, kad Lietuvoje tik trečdalis laikosi šios rekomendacijos.
Medikai tvirtina, kad pagrindinės cholesterolio priežastys – mityba ir gyvenimo būdas.
„Ligų priežasčių reikėtų ieškoti mūsų mitybos įpročiuose. Gyventojų apklausa parodė, kad mes esame įsitikinę, jog valgome neriebiai, nors išvardyti suvalgomi produktai ir jų kiekiai rodo, kad mūsų mityba yra labai „riebi“. Gausiai valgome gyvulinius riebalus – grietinę, sviestą, kiaulieną, fermentinį sūrį ir kitus riebius produktus, nevengiame kiaušinių. Beje, vyrai pripažįsta valgantys kur kas riebiau nei moterys, tikrinasi cholesterolį rečiau, taigi ir serga dažniau“, - tyrimo duomenis komentavo prof. R.Stukas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje galima įžvelgti tam tikrą paradoksą – žmonės pripažįsta, kad cholesterolis turi įtakos sveikatai (78 proc. vyrų ir 85 proc. moterų) ir didina ligų riziką.
Mokslininkai diegia naujoves maisto produktuose
Pasaulinės bendrovės „Unilever“ sveikatos ir mitybos padalinio vadovė Iwonna Niegowska teigia, kad šiandien pasaulio mokslininkai ieško būdų, kaip padėti žmonėms laikytis sveikesnės mitybos. Tam kuriami nauji maisto produktai, kurie padeda žmonėms gauti daugiau naudingų ir reikalingų medžiagų, padedančių išvengti sveikatos problemų arba net jas įveikti. Cholesterolis yra viso civilizuoto pasaulio sveikatos rykštė, todėl ieškoma būdų, kaip jį įveikti.
„Šiandien jau atrastas būdas, kaip į maisto produktus integruoti natūralius gamtoje randamus „kovotojus“ su cholesteroliu – augalinius sterolius. Jie natūraliai aptinkami augaliniame aliejuje, riešutuose, sėklose, vaisiuose ir daržovėse, tiesa, tik mažais kiekiais. Augaliniai steroliai iš dalies blokuoja cholesterolio pasisavinimą organizme – ant kraujagyslių sienelių lieka mažiau “blogojo” cholesterolio. Mokslo studijos rodo, kad būtent todėl augaliniai steroliai padeda efektyviai mažinti cholesterolį”, - pasakojo I.Niegowska.
Pasak jos, žmonėms su padidintu cholesterolio kiekiu sukurti specialūs tepieji augaliniai riebalai “Flora pro.activ”, kuriuose sukoncentruotas toks augalinių sterolių kiekis, kuris padeda sumažinti cholesterolio kiekį iki 7-10 proc. Žmonėms, kurių cholestrolio lygis pakilęs, cholesterolį galima efektyviai sumažinti per tris savaites. Tam reikia kasdien suvalgyti apie 1,5-2,4 g augalinių sterolių (30 gramų “Flora pro.activ”, t.y. 3-4 apteptas duonos riekes kasdien). Pasak I.Niegowskos, mokslas sveikatai pasitelkė gamtos galimybes.
“Šiuolaikiniai tepieji augaliniai riebalai, dar vadinami margarinais, gaminami iš natūralių augalinių aliejų, todėl jie tampa sveikatai svarbių augalinių rūgščių šaltiniu, mat mūsų organizmas pats šių rūgščių nepasigamina. Kartu svarbu pabrėžti, kad šiuolaikiniuose margarinuose nėra transriebalų, nes naujas margarino gamybos būdas leidžia išvengti iš dalies hidrogenizuotų riebalų. Mitybos specialistai pataria vengti gyvulinės kilmės riebalų, kurių gausu sūryje, svieste, grietinėje. Juos reikėtų pakeisti produktais, turinčiais augalinių riebalų – margarinais arba įvairiais augalinių aliejų užtepais”, - pabrėžia “Unilever” mitybos ir sveikatos specialistė Iwonna Niegowska.
Kas yra augaliniai steroliai
Augaliniai steroliai yra natūraliai susidarančios medžiagos, kurių struktūra panaši į cholesterolio. Jie atlieka tokią pačią stabilizavimo funkciją augalų ląstelių membranose, kaip kad cholesterolis atlieka žmogaus kūne. Augaliniai steroliai iš dalies blokuoja cholesterolio pasisavinimą žarnyne ir tokiu būdu padeda mažinti cholesterolio patekimą į žmogaus kraują. Augaliniai steroliai aptinkami augalinės kilmės maiste – augaliniuose aliejuose, grūduose, riešutuose, vaisiuose ir daržovėse. Norint gauti reikiamą kiekį augalinių sterolių cholesteroliui sumažinti, reikėtų vartoti produktus, turinčius augalinių sterolių, pvz., tepiuosius augalinius riebalus „Flora pro.activ“.
Komentuoti: