„Nešvarios“ medžiagos
Visuomenę sukrėtė atvejis, kuomet Švenčionių rajone vykęs festivalis vienai merginai baigėsi skaudžiai: dėl stipraus apsinuodijimo neaiškiomis medžiagomis ji buvo skubiai pristatyta į ligoninę, tačiau medikams nepavyko išsaugoti jauno žmogaus gyvybės. Tokių apmaudžių atvejų, deja, ne vienas ir ne du.
„Jaunimas pereina nuo alkoholio prie psichoaktyvių medžiagų, - sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės toksikologijos gydytoja, anesteziologė-reanimatologė Gabija Dragelytė. – Psichoaktyvias medžiagas galima daug paprasčiau įsigyti – gatvėje jas galima gauti vos per penkiolika minučių, o alkoholis neparduodamas iki aštuoniolikos metų, nebent kitas žmogus paprašytas nueitų ir nupirktų.
Tie patys „miksai“ su energiniais gėrimais: energinis gėrimas, alkoholis, kokainas, kad būtų galima visą vakarą nemiegoti – šokti, bendrauti su žmonėmis. Po to, žmogus vartoja raminamuosius vaistus, kad užmigtų, o ryte – vėl kokainą su energiniais gėrimais, kad nueitų į darbą.
Atsiranda uždaras ratas, iš kurio ištrūkti be medikų pagalbos nepavyksta“, - pasakoja gydytoja. Anot medikės, lietuviai labai drąsūs: vartoja viską, kas papuola po ranka.
„Psichoaktyvios medžiagos Lietuvoje yra „nešvarios“, - įspėja gydytoja. – Gali būti septyniasdešimt, aštuoniasdešimt procentų kokaino, o visa kita – priemaišos. Lygiai taip pat su žole: jeigu rūkai kanapes, tai nebūtinai jos bus grynos – gali būti primaišyta tų pačių opioidų, įvairiausių vaistų. Patys narkomanai, kurie tabore perkasi heroiną, yra pasakoję: pavyzdžiui, būna reidas ir taborą apsupa policijos pareigūnai. Kadangi yra uždaryti narkotikų patekimo į taborą keliai, prekeiviai jų kiekį pradeda skiesti kitomis medžiagomis, dažniausiai migdomaisiais vaistais“, - pasakoja klinikinės toksikologijos gydytoja G.Dragelytė.
Iš skaudesnių atvejų – grupiniai narkotinių medžiagų vartojimai: „Buvo atvejis, kai trys žmonės vartojo neaiškios kilmės medžiagas: vienas iš jų pateko pas mus į reanimacijos palatą, o kiti du mirė namuose. Deja, tokių atvejų pasitaiko tikrai daug, - apgailestauja G.Dragelytė.
Pasitelkia ir kinologus su šunimis
„Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse aiškiai reglamentuota, kaip yra vykdoma prekybos alkoholiu prevencija būtent tokių renginių metu. Nemažai įpareigojimų tenka renginio organizatoriams, kad būtų aptverta teritorija, kurioje prekiaujama alkoholiu, kad būtų neleidžiama įsinešti ir išsinešti alkoholinių gėrimų.
Prekyba leidžiama tik silpnaisiais alkoholiniais gėrimais – iki šešių laipsnių, - kaip festivaliuose, įvairiuose masiniuose renginiuose yra užtikrinama tvarka, pasakoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys. – Kadangi festivalių organizatoriai yra įpareigoti pasirūpinti saugumu – dažniausiai nusamdomos saugos tarnybos, kurios ir atlieka asmenų patikrą, kokius daiktus šie įsineša į renginius.
Bet tokių renginių, kaip anksčiau būdavo alaus šventės, kuomet tris dienas ir tris naktis alus liedavosi laisvai, Vilniaus mieste tikrai nebėra. Dabar populiarėja, kaip prieš porą trejetą savaičių Švenčionyse, kuomet tikrai nemažai papuolė nuo narkotikų apsvaigusių jaunuolių – tai privačioje teritorijoje vykstantys privatūs renginiai be savivaldybės leidimo.
Privačių vakarėlių policija nesaugo. Dažniausiai reaguoja tik į iškvietimus, kai atsitinka nelaimė“. Taigi, įvykstant panašioms tragedijoms, ar nereikėtų griežtinti kontrolės masinio susiėjimo renginiuose?
„Sunku pasakyti, kokios galėtų būti griežtesnės priemonės. Yra renginių, kuomet mes, turėdami informacijos, kad gali būti vartojamos narkotinės medžiagos, esame pasitelkę ir kinologus su šunimis, kurie pritaikyti aptikti narkotikų pėdsakus.
Bet kiekvieno renginio spygliuota viela turbūt neaptversi. Ir nepristatysi prie kiekvieno jaunuolio po policininką arba saugos darbuotoją, kad prižiūrėtų, jog jis nesielgtų netinkamai.
Šiuo atveju festivalio organizatoriai turi imtis visų priemonių, kad būtų išvengta tokių nelaimių tiek su prekyba alkoholiu, tiek su apsvaigusiais asmenimis dėl narkotikų.
Be abejo, jeigu atsitiko nelaimė, vadinasi, ne viskas buvo padaryta, kad renginys būtų saugus – organizatoriai turbūt nesiėmė visų priemonių, kas yra būtina ir reikalinga“, - sako V.Grašys.
Komentaras
Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė:
- Galiu pasakyti, kad po kiekvieno tragiško įvykio akylumas ir suklusimas visuomenės būna didesnis.
Baisumas yra tame, jog neaišku, ką nusipirksi vartodamas narkotines medžiagas, neaišku, ko ten bus primaišyta – žiurknuodžių, tinko, cukraus ar druskos? Matote, atsiranda daug laborantų – daktarų be diplomų iš gatvės, kurie ir maišo neaiškias medžiagas. Gerai, kad dar smėlio neįdeda.
Iš patirties
Dainininkas Jeronimas Milius:
- Pastebėjau, kad daugėja renginių ir nedidelių festivalių, kurių pati idėja – linksmintis be alkoholio ir kitų svaiginamųjų priemonių. Tai daugiau šeimų festivaliai, bet ir jaunimas juose noriai dalyvauja.
O ilgamečiuose festivaliuose tam tikras publikos procentas visada padaugina svaigalų. Dažniausiai nedidelių miestelių šventėse, kur kartais tenka sudalyvauti, matomas didesnis skaičius apsvaigusių asmenų. Būtų gerai, jei atsirastų mada linksmintis ne apsvaigus.
Jaunimui pakankamai imponuoja tai, kas yra madinga, populiaru. Taigi, jeigu išsivystytų mada nesisvaiginti, būtų tikrai labai efektyvu.
Komentuoti: