Po to, kai po legioneliozės proveržio žuvo trys vilniečiai, imamasi ieškoti kaltųjų. Baudos jau bus išrašytos namus administruojančioms įmonėms. Tačiau ar kaltos tik jos?
Sostinės savivaldybė siūlo skirti maksimalias baudas trims daugiabučių valdytojams (UAB „Adminsta“, UAB „Žirmūnų būstas“ ir 830-oji DNSB), kurie prižiūrimuose daugiabučiuose (Tuskulėnų g. 5, Ladygos. g 3, Architektų g. 79) neužtikrino tinkamos karšto vandens sistemų priežiūros.
Menkos baudos
Sostinės savivaldybė siūlo skirti maksimalias baudas trims daugiabučių valdytojams (UAB „Adminsta“, UAB „Žirmūnų būstas“ ir 830-oji DNSB), kurie prižiūrimuose daugiabučiuose (Tuskulėnų g. 5, Ladygos. g 3, Architektų g. 79) neužtikrino tinkamos karšto vandens sistemų priežiūros.
Savivaldybė atliko valdytojų veiklos tyrimą – kaip šių trijų namų karšto vandens sistemų prižiūrėtojai atlieka jiems priskirtas funkcijas, kaip užtikrina teisės aktuose reikalaujamą karšto vandens temperatūrą. Tyrimas parodė, kad prižiūrėtojai netinkamai vykdė savo tiesiogines pareigas.
„Akivaizdu, kad daugiabučių namų administratoriai netinkamai vykdė savo prievolę ir neužtikrino higienos normų reikalavimų ir toks jų aplaidumas privedė prie didelės nelaimės. Savivaldybė pritaikys griežčiausią galimą sankciją – skirs maksimalią baudą, deja, ji siekia iki 300 eurų. Teisės aktuose numatytos sankcijos tikrai nėra pakankamos ir labiau simbolinės. Mūsų tikslas – kad už tokius nusižengimus savivaldybė galėtų išbraukti administratorių iš sąrašo ir jis nebegalėtų tuo verstis“, – sakė
mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.
Pasak vicemero, simbolinės baudos nepasiekia tikslų, todėl savivaldybė nuo 2015 metų jau ne kartą yra kreipusis į Aplinkos ministeriją, kad būtų pakoreguoti įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, suteikiant savivaldybėms tikrai realius svertus bausti, atlikti auditą ar kitus instrumentus, prižiūrint daugiabučių namų administratorių veiklą.
Ministerija nesupranta kaltinimų
Aplinkos ministerija visiškai nesupranta, kodėl jiems metami tokie kaltinimai. Pasak ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorės pavaduotojos Elvyros Radavičienės, tai yra visiškas nesusipratimas.
„Ir šilumos ūkio įstatymas, ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros taisyklėse, visur yra nustatyta, kas, už ką atsako. Visus šiuos teisės aktus reglamentuoja Energetikos ministerija. Ir dar yra viena institucija, Valstybinė energetikos inspekcija, kuri tikrina, kaip techninis prižiūrėtojas prižiūri šilumos mazgus. Ji turi teisę skirti baudą nuo to prižiūrėtojo pajamų,“ – teigia E.Radavičienė.
Visgi Valstybinės energetikos inspekcijos viešųjų ryšių specialistė Milda Levandraitytė nesutinka su Aplinkos ministerija.
„Administratoriaus veiklą kontroliuoja savivaldybės. Administratoriai skelbiami jų interneto svetainėse. Tai yra savivaldybių įstatymas ir viena jų funkcijų būtent juos kontroliuoti. Daugiabučių namų šilumos priežiūrą vykdo asmenys, turintys inspekcijos išduotą atestatą, kuris suteikia teisę eksploatuoti šilumos ir karšto vandens, ir šilumos punkto įrenginius,“ – aiškina M. Levandraitytė.
Problema visai kitur?
Prieš beveik šešerius metus legionelės bakterijos buvo rastos Vilniaus „Vichy“ vandens parke. Tačiau pasak dabartinio „Vichy“ parko pastatų administravimo vadybininko Andžej Jedzinskij, šiuo metu jokio užkrato nebėra.
„Dabar nuolatos daromės tyrimus ir jokių legionelių nėra. Mes dar papildomai darome kiekvieną savaitę karšto vandens termošokus, kai temperatūra pakeliama beveik iki 70 laipsnių,“ – teigia Andžej.
Jo nuomone, legionelės bakterijos atsiranda ne dėl netinkamos administracijos priežiūros.
„Čia iš esmės yra „Vilniaus vandenų“ problema, kad su jų tiekiamu vandeniu ateina būtent šitos bakterijos. O toliau reikia tiesiog palaikyti tinkamas sąlygas, kad šita bakterija būtent sistemose nesidaugintų“, – teigia specialistas.
Bakterijos veisiasi „stovinčiame“ vandenyje
Legionelės yra vėsių gėlųjų vandenų bei dirvožemio gyventojos, nors ten jų randama nedaug.
Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) biomedicinos mokslų daktarės Rūtos Jankauskienės, kur kas daugiau jų aptinkama stovinčio vandens sistemose: gamybinės ir visuomeninės paskirties vandens objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose, karšto ir šalto vandens rezervuaruose ar cisternose, vamzdžiuose, kuriuose vanduo beveik, arba visiškai neteka, vamzdžių, dušų ir čiaupų nuosėdose bei rūdyse.
„Palankiausia legionelių dauginimosi temperatūra yra 20-45 laipsniai, tinkamiausias vandens PH – 5-9. Aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje legionelės nesidaugina, tačiau ir nežūsta. Pražūtinga šiems sukėlėjams yra aukštesnė nei 66 laipsnių temperatūra, tačiau ji, tam, kad sukėlėjai išties žūtų, privalo būti išlaikyta ne trumpiau, nei 25-30 min.“ – aiškina R.Jankauskienė.
Legionelioze dažniausiai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio.
„Aerozoliai su
Legionella bakterijomis gali susidaryti atsukus čiaupą, ar dušą, iš sūkurinėse voniose susidarančių vandens burbulų arba tam tikrose oro kondicionavimo sistemose. Infekcijos rizika sustiprėja tokiose vietose, kaip vonios, aušinimo bokštai ir oro kondicionavimui naudojami garavimo kondensatoriai“, – dėsto daktarė.
Tam tikros žmonių grupės yra mažiau atsparios legioneliozei. Ypač žmonės, kurių imuninė sistema silpna.
„Legionelės pavojingos tiems, kurie serga lėtinėmis plaučių ligomis, vėžiu, diabetu ar inkstų nepakankamumu, taip pat tiems, kuriems atlikta organo transplantacija ar taikytas gydymas chemoterapija. Rizikos grupei priklauso ir vyresni nei 50 metų, rūkantys bei vartojantys narkotines medžiagas asmenys“, – teigia R. Jankauskienė.
Būtina atlikti tyrimus
NVSPL yra atliekamas vandens tyrimas legionelėms nustatyti, vadovaujantis ISO 11731:1998 standartu: „Water quality – Detection and enumeration of
Legionella“.
„Nustatomas šių bakterijų aptikimas ir jų skaičius. Tyrimui atlikti reikia pateikti 1 l vandens, kuris membraninio filtravimo būdu yra sukoncentruojamas, po to – inokuliuojamas į Petri lėkšteles su legionelėms selektyvia mitybos terpe ir inkubuojamos 10 parų, rezultatus tikrinant kas 2-4 paras.
Esant ekstremaliam įvykiui dėl legionelių, NVSPL padaugėjo vandens tyrimų. Prašymus atlikti vandens tyrimus pateikia valstybinės ir privačios įstaigos, namų bendrijos bei pavieniai piliečiai“, – aiškina R.Jankauskienė.
Svarbu
Tinkamos temperatūros palaikymas vandens sistemoje yra vienas pagrindinių legioneliozės prevencijos būdų. Vandens temperatūra vandens sistemose turi būti sistemingai matuojama ir registruojama. Nustačius legionierių ligos atvejus apgyvendinimo įstaigose, kuo skubiau turi būti taikomos
Legionella bakterijų nukenksminimo procedūros.
Legionella bakterijos vandens sistemoje nukenksminamos terminiu būdu ir (ar) dezinfekuojant autorizuotais biocidais“, – perspėja daktarė.
Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui identifikavus legioneliozės židinį daugiabutyje, jo gyventojams, turintiems gydytojo siuntimą su nurodytu gyvenamosios vietos adresu, diagnostiniai tyrimai NVSPL atliekami nemokamai. Nesant simptomų, neturint gydytojo siuntimo ar namo, kuris nėra identifikuotas legioneliozės židiniu, gyventojai turi galimybę diagnostinius tyrimus atlikti savo lėšomis.
Komentuoti: