Nemotyvuoti mokiniai ar mokytojai, netinkamos sąlygos ar susidomėjimo stoka, per mažas ar per didelis kūno kultūros pamokų skaičius – ko gi reikia, kad moksleiviai judėtų daugiau ir priimtų sveiką gyvenimo būdą?
Šiemet viena geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų pripažinta doc. dr. Jūratė Armonienė įsitikinusi, kad jei kūno kultūros mokytojas nori sudominti moksleivį sportuoti, pats turi atrodyti kaip sportininkas vilkėti išskirtinę sportinę aprangą, turėti chronometrą, švilpuką, avėti gražią sportinę avalynę.
Randa priežasčių nedalyvauti
Vilniaus Jono Basanavičiaus kūno kultūros mokytoja ir Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Jūratė Armonienė sako, jog moksleiviai neretai sugalvoja įvairių priežasčių, neva leidžiančių nedalyvauti pamokose. Pasitaiko situacijų, kuomet mokinys surenka reikiamus dokumentus, patvirtinančius, kad jis lanko sporto mokyklą ar klubą, ir yra atleidžiamas nuo kūno kultūros pamokų, tačiau iš tikrųjų fizinio krūvio ne pamokų metu jis nepatiria – nelanko treniruočių, o tik sumoka pinigus.
Doc. dr. J.Armonienė pasakojo, kad gydytojai neretai nėra susipažinę su mokyklose skiriamu fiziniu krūviu ir sveikatos sutrikimų turinčiam mokiniui rekomenduoja per daug sumažinti krūvį.
„Pavyzdžiui, gydytojai rašo – atleisti nuo ilgų krosų bėgimų. O kas yra ilgas krosas? Man tai – fizinė veikla, trunkanti ilgiau kaip 30 min. Tokių krosų pamokoje niekas nebėga. Tai man juos atleisti nuo mankštos? Žmogus tada iki autobuso negalės nubėgti“, – nuogąstavo mokytoja.
Trūksta sudominimo
Moksleiviai ieško priežasčių nesportuoti, nes jiem neįdomu. Tačiau kaip jį sudominti? Šiemet viena geriausių Lietuvos kūno kultūros mokytojų pripažinta doc. dr. J.Armonienė pasakojo, kad jos pamokose visi mokiniai turi ką veikti – jie sportuoja arba padeda kitiems.
„Tų, kurie nenori sportuoti, paprašau, kad padėtų. Silpnesniam vaikui pasiūlau pateisėjauti, kito paprašau paimti chronometrą ir padėti skaičiuoti laiką, dar kitam pasiūlau atlikti lankstumo testą ar parašyti rungtynių protokolą“, – pasakojo doc. dr. J.Armonienė.
Doc. dr. J.Armonienė – viena tų (kūno kultūros) mokytojų, kurių pamokos įvairios, jose naudojamos naujos priemonės. Būtent toks, pasak Lietuvos sporto universiteto (LSU) Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros profesoriaus Arūno Emeljanovo, turėtų būti bet kurio dalyko šiuolaikinis mokytojas.
„Moksleivio noras sportuoti priklauso nuo mokytojo, jo kūrybingumo, atsakingumo ir pasišventimo, – įsitikinęs prof. dr. A.Emeljanovas. – Kūno kultūros mokytojams galioja tos pačios taisyklės kaip ir kitų dalykų mokytojams – tam, kad sudomintų mokinius, jie turi planuotis, ruoštis, ieškoti naujų idėjų, sporto šakų, fizinio aktyvumo formų. Žinoma, mokinio motyvuotumas taip pat priklauso ir nuo šeimos, kuri turi rodyti pavyzdį, kad sportas naudinga ir reikalinga.“
Doc. dr. J.Armonienė įsitikinusi, kad jei kūno kultūros mokytojas nori sudominti moksleivį sportuoti, pats turi atrodyti kaip sportininkas: vilkėti išskirtinę sportinę aprangą, turėti chronometrą, švilpuką, avėti gražią sportinę avalynę. „Aš manau, kad mano mokiniams patinka, jog dėstau universitete. Jie mane dažniau vadina trenere, ne mokytoja“, – pasakojo doc. dr. J.Armonienė.
„Kūno kultūros mokytojams galioja tos pačios taisyklės kaip ir kitų dalykų mokytojams – tam, kad sudomintų mokinius, jie turi planuotis, ruoštis, ieškoti naujų idėjų, sporto šakų, fizinio aktyvumo formų“, – įsitikinęs Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas.
Reikalinga popamokinė veikla
Prof. dr. A.Emeljanovas tvirtina, kad dvi privalomos kūno kultūros pamokos per savaitę mokiniams yra per mažai. Dalyko programa plati, tad per skiriamą laiką mokytojas ne viską spėja išdėstyti, parodyti ar panaudoti naujus metodus, pirmenybė teikiama judėjimui.
„Aš mėgstu mokiniams duoti daug teorijos, bet jie nesupranta, kad tai teorija. Pradedu jų klausinėti: ar žinote, kiek žmogus turi raumenų? 609. Ar žinote, kodėl veido oda raukšlėjasi? Nes ir veido raumenys nusilpsta. Jie diskutuoja su manimi tokiomis temomis ir domisi“, – pasakojo doc. dr. J.Armonienė.
Vilniaus J.Basanavičiaus gimnazijos mokytoja mano, kad toks pamokų skaičius per savaitę yra pakankamas, tačiau moksleiviai turi būti raginami judėti ir domėtis sveika gyvensena ir po pamokų. Doc. dr. J.Armonienė skatina moksleivius dalyvauti masiniuose bėgimuose, pati organizuoja varžybas, viktorinas, susijusias su sportu ir sveikatingumu, siūlo temas projektiniams darbams.
Pažymiai ar įskaitos?
Šiuo metu Lietuvos mokyklos gali pasirinkti, kaip vertinti moksleivį kūno kultūros pamokose – pažymiu ar įskaita. Kai buvo leidžiama tai daryti, nemažai mokyklų pakeitė vertinimo sistemą – vietoj pažymio buvo rašoma įskaita, tačiau, pasak prof. dr. A.Emel-janovo, dauguma mokyklų mokinius kūno kultūros pamokoje vėl vertina pažymiu, kai kurios mokyklos jaunesniems mokiniams rašo įskaitas.
„Pažymiai rašomi galbūt dėl to, kad mokytojams lengviau, gal tai susiję ir su mokinių motyvacija, bet buvo mokyklų, kurių atstovai sakydavo, kad jiems nesvarbu kaip vertinama, svarbiausia, kad mokiniai sportuoja“, – pasakojo prof. dr. A.Emeljanovas.
Pažymys gali būti reikalingas stojant į su kūno kultūra susijusias studijų programas Lietuvoje.
„Kai kuriose užsienio aukštosiose mokyklose skaičiuojamas studento pažymių vidurkis, tad geras pažymys iš kūno kultūros vidurkį gali pakelti“, – pasakojo doc. dr. J.Armonienė.
Pasak specialistų, svarbiausia kaip ir kituose dalykuose vertinti moksleivio pažangą.
„Moksleiviui, tėvams ar mokytojui reikia sužinoti, koks šiuo metu yra vaiko fizinis pajėgumas, jį stebėti. Jei jo labai prastas lankstumas, gal daugiau reikėtų leisti mankštintis namuose ar pakalbėti su tėvais. Jei labai prastas ištvermės testo rezultatas, atspindis jo širdies ir kraujagyslių sistemą, reikėtų vaikui daugiau užsiimti aerobiniu krūviu – stengtis kiekvieną dieną bėgioti, važinėti dviračiu. Toks sportavimas – savikontrolei, bet negalima to vertinti pažymiu“, – yra įsitikinęs prof. dr. A.Emeljanovas.
Mokytojos patirtis
Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazijos kūno kultūros mokytoja Dangira Naruševičienė:
V.Dovejko nuotr.
- Mokykloje dirbu daugiau nei dvidešimt metų, per tą laiką aš ir mano kolegos pakeitėme darbo pobūdį. Stengiamės, kad vaikai gautų fizinio aktyvumo, o svarbiausia – kad jiems tai būtų malonu. Atsižvelgiame į jų amžių, poreikius, pomėgius, pradėjome dirbti labai lanksčiai ir tai duoda naudos.
Be naujovių, naujų priemonių neįmanoma dirbti nė vieno dalyko mokytojams, nes vaikai keičiasi, todėl ir mes pamokose pabandome vis naujų sporto šakų.
Pirmą mokslo metų pamoką mes kalbamės – mokiniai išsako, kas buvo gerai, ko trūko, kokių naujovių norėtų. Pasitariame ir susiplanuojame, kaip dirbsime ateinančiais metais. Turime labai geras sąlygas sportuoti. Tai irgi padidina susidomėjimą, nes sutvarkytoje aplinkoje sportuoti yra maloniau.
Vyresnius mokinius mes vertiname pažymiais. Jie yra kaupiamieji, rašomi kartą per mėnesį, susidaro iš kelių dalių. 5 balai – lankomumas, 2 – darbas pamokoje, aktyvumas. Tik vienu balu vertinamas rezultatas. Svarbiau- sia – pabandyti padaryti. 2 balai – popamokinė veikla – tai bet koks sporto būrelio lankymas ir viskas, kas reikalauja fizinio aktyvumo. Mūsų tikslas – pamokų metu pripratinti prie fizinio aktyvumo ir stengtis, kad tie įgūdžiai jiems liktų visam gyvenimui.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: