Ką tik Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) buvo sunaikintas antrojo tipo vakcininis poliomielito virusas. Lietuvos medicinos istorijoje tai - žymi pergalė prieš šią sudėtingą ir žmogų suluošinti galinčią ligą. Tokį rezultatą garantavo beveik pusę amžiaus trunkanti gyventojų nuolatinė vakcinacija. „Tačiau, kol dar yra gyvi laukinio poliomielito židiniai Azijoje ir Afrikoje, budrumo galutinai įveikiant šią infekciją prarasti nereikėtų“, – pabrėžė NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius.
Autoklave pasiekus aukštesnę nei 130 laipsnių Celsijaus temperatūrą, 2 tipo vakcininis poliomielito virusas per dvi valandas buvo sunaikintas.
Išlieka įvežtinio poliomielito rizika
Praeitą savaitę NVSPL šeši mėgintuvėliai su 2 tipo vakcininiu poliomielito virusu dviem valandoms buvo uždaryti į specialų slėginį įrenginį – autoklavą. Jame pasiekus aukštesnę nei 130 laipsnių Celsijaus temperatūrą, minėtojo viruso turinčios medžiagos buvo sunaikintos, tai patvirtino kartu įdėtas indikatorius. Po nukenksminimo konteineris su atliekomis buvo išvežti sudeginti. Visi reikalingi dokumentai, patvirtinantys šio viruso sunaikinimą, bus pateikti Pasaulio sveikatos organizacijos biurui.
„Po to kai buvo sunaikintas vakcininis raupų virusas, tai yra antras toks įvykis Lietuvos medicinos istorijoje. Jis simbolizuoja pasaulinės sveikatos pergalę prieš poliomielito sukėlėją. Tokį rezultatą garantavo beveik pusę amžiaus trunkanti gyventojų nuolatinė vakcinacija“, – kalbėjo NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius.
Laukinis poliomielito virusas Lietuvoje paskutinį kartą registruotas 1972 metais, o dabar yra naikinami jau vakcininiai šios infekcijos kamienai. Įgyvendinant Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) strateginį planą, 2 tipo vakcininio poliomielito virusas Lietuvoje turėjo būti sunaikintas iki 2018-ųjų. „Pagrindinis PSO siekis – visiškai išnaikinti poliomielito sukėlėjo egzistavimą natūraliomis sąlygomis“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Epidemiologinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Nerija Kuprevičienė.
Tačiau šiam istoriniam įvykiui stebėti ir patvirtinti suburtos komisijos nariai pabrėžė, kad dar nueita tik dalis kelio, kol bus galima poliomielitą išbraukti iš ligų sąrašo. „Kol kas kalbame tik apie antrojo tipo vakcininio viruso, sukeliančio sudėtingiausius, paralyžiuojančius susirgimus, išnaikinimą. Tačiau vis dar esama šalių, kur natūraliomis sąlygomis egzistuoja pirmas viruso tipas – tai Afganistanas, Nigerija, Pakistanas. Tokiose šalyse, esant nepakankamoms skiepijimo apimtims, ligos protrūkio rizika visada išlieka. Prisiminkime, kad ir prieš keletą metų fiksuotus poliomielito atvejus Ukrainoje“, – pastebėjo N.Kuprevičienė.
Sunku diagnozuoti
„Kol išlieka laukinio poliomielito židiniai, o tokiuose karo konfliktų regionuose, pavyzdžiui, kaip Sirija, fiksuojami vakcininių ar mutavusių vakcininių virusų atmainų užsikrėtimo atvejai, šio viruso stebėsena yra būtina. NVSPL, kaip kitos pasaulio poliomielito ir enterovirusų nacionalinės laboratorijos, planuoja ir toliau tirti pacientus su vangaus paralyžiaus klinika, gerinti enterovirusų diagnostiką bei tirti šių virusų cirkuliaciją gyvenamojoje aplinkoje“, – pabrėžė A.Griškevičius.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad didele problema išlieka tai, jog enterovirusinių infekcijų priežiūra Lietuvoje dar nėra tinkamai organizuota: šių virusų yra labai daug, tačiau enterovirusinė infekcija ne visada diagnozuojama.
„Dažniausiai tiriami vaikai su vangaus paralyžiaus požymiais. Tačiau ūmių viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų platesni tyrimai, atlikti gripo sezono laikotarpiu, rodo, kad enterovirusai labai paplitę. Sergamumą poliomielitu labai sunku įvertinti, nes tik penkiems procentams pacientų infekcija pasireiškia paralyžiumi, o likusioji dalis atvejų – asimptominiai ar turi lengvus į gripą panašius požymius, tačiau jie gali sukelti sunkius nervų, širdies ir kraujagyslių, odos pažeidimus“, – aiškino A.Griškevičius.
Pasižymi dideliu gyvybingumu
Dar viena bėda – sergantysis paskleidžia virusą. Enterovirusai yra labai atsparūs ir aplinkoje gali cirkuliuoti pakankamai ilgai. „Net išnykus simptomams, užsikrėtę asmenys gali ilgai platinti enterovirusus su išmatomis“, – sakė NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas.
Kaip pavyzdį jis pateikė įvykį vakcinų gamykloje Olandijoje. Čia asmuo, dirbantis su vakcinomis, užsikrėtė 2 tipo poliomielito virusu ir buvo izoliuotas savo namuose. Tiriant nuotekas iš valymo įrenginių aptarnaujančių teritoriją, kuriame jis gyveno, net 20 dienų buvo
išskiriamas šio tipo virusas.
Kalbėdamas apie atvirų vandens telkinių ir nuotekų tikrinimą dėl virusų mūsų šalyje, A.Griškevičius pastebėjo, kad dabartiniu metu galiojantys teisės aktai to nereguliuoja. Tačiau atkreipė dėmesį, kad tiriant vandenį dėl bakterinio užterštumo, patogeninės bakterijos beveik neaptinkamos, todėl rizika vertinama netiesiogiai pagal fekalinio užterštumo rodiklius.
Viruso saugojimas – potenciali biologinė grėsmė
Praėjusią savaitę sunaikintieji antrojo tipo vakcininiai poliomielito virusai buvo naudojami ląstelių auginimo kontrolei, skiriant poliomielito ir kitus enterovirusus iš asmenų su vangaus paralyžiaus klinika arba enterovirusinės infekcijos įtarimu.
Antrojo tipo poliomielito viruso naikinimo procedūras atlieka visos pasaulio laboratorijos, kurių vyriausybės priėmė sprendimą nesaugoti šio tipo viruso, taip sumažindamos viruso atsinaujinimo ir išplitimo riziką.
„Šalys gali pasirinkti, sunaikinti antrojo tipo poliomielito viruso turinčias medžiagas ar prisiimti atsakomybę jas saugoti. Tačiau tam reikia sudaryti atitinkamas sąlygas. Kyla klausimas, kokia būtų to pridėtinė vertė, ar būtų vystomi kokie moksliniai tyrimai“, – kalbėjo N.Kuprevičienė.
Anot A.Griškevičiaus, teoriškai virusui saugoti sąlygas turime, tačiau šalies administracinė sistema tam nėra pritaikyta, reikia sukurti priežiūros komitetą, kuris tuo rūpintųsi. „Kaip, pavyzdžiui, raupų virusas yra saugomas dviejose laboratorijose pasaulyje, galbūt ir poliomielito sukėlėjui saugoti ateityje bus parinktos kelios vietos. Vis dėlto infekcijos sukėlėjui nebeegzistuojant laukinėse sąlygose, jo saugojimas tampa ir potencialia biologine grėsme“, – pastebėjo Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Epidemiologinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė.
Tarp kitko
PSO atkreipia dėmesį, kad išlieka įvežtinio poliomielito rizika. Todėl labai svarbu yra ne tik išlaikyti dideles skiepijimo apimtis, bet ir užtikrinti imigrantų bei tranzitu keliaujančių asmenų iš endeminių šalių bei vietinių gyventojų, vykstančių į endemines teritorijas, skiepijimus.
Apie ligą
Poliomielitas – ūminė virusinė liga, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. Žinomi trys poliomielito viruso serotipai (1,2,3). Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus arba viruso turėtojas. Dažniausiai virusas plinta fekaliniu – oraliniu būdu, per užkrėstą maistą, vandenį. Retesnis – oro lašelinis būdas. Ypač pavojingi besimptomės ligos formomis sergantys ligoniai.
Didžiausi viruso kiekiai išsiskiria su išmatomis. Poliomielito virusas gana atsparus aplinkoje: vandenyje jis gali išsilaikyti iki 80–90 d., išmatose – iki kelių mėnesių, atsparus išdžiūvimui ir mažai temperatūrai. Dažniausiai poliomielitu serga iki 5 metų amžiaus vaikai. Taip pat liga pavojinga rizikos grupėms priklausantiems asmenims, kurie atsisako imunizacijos, emigrantams ir pabėgėliams iš endeminių šalių.
Poliomielito inkubacinis periodas trunka 3–35 dienas, dažniausiai sergama 7–14 dienų. Liga prasideda karščiavimu, bendru negalavimu, galvos skausmu, vėmimu, pykinimu, vėliau atsiranda stiprus kaklo ir nugaros raumenų skausmas, sprando rigidiškumas, vangūs paralyžiai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: