Kokie cheminiai junginiai žaloja mūsų endokrininę sistemą, kaip juos atpažinti etiketėse ir kokie tyrimai parodo problemos mastą, komentuoja cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.

 - Kokie cheminiai junginiai laikomi endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis?
- Endokrininę sistemą ardančios medžiagos (EDC) siejamos su tokiais sveikatos sutrikimais kaip prastėjanti spermos kokybė, moterų nevaisingumas, diabetas, vėžinės ligos ir nutukimas. Organizmas jas atpažįsta kaip natūralius hormonus ir įtraukia į endokrininės sistemos veiklą. Tačiau šios medžiagos neatlieka tos pačios funkcijos ir taip pažeidžia visą sistemos veiklą – blokuojami hormonų receptoriai ir sutrikdomas dar negimusio vaisiaus fizinis vystymasis. Pastebėta, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos gali pakenkti ne tik vaisiui, bei ir mažiems vaikams, paaugliams.
Daugiau kaip 200 cheminių medžiagų, tarp jų bisfenolis A, parabenai, ftalatai, yra laikomos endokrininę sistemą ardančiomis. Jų naudojimas yra ribojamas tik iš dalies, todėl kasdienėje aplinkoje apstu gaminių, kurių sudėtyje jų yra. Šios medžiagos patenka į organizmą naudojant daiktus, kuriuose jų yra net nedideliais kiekiais, pavyzdžiui, plastikinius butelius ar kosmetiką. Dauguma jų yra linkusios kauptis organizme, todėl, mūsų (Baltijos aplinkos forumo – red. past.) manymu, šios medžiagos turi būti uždraustos visiškai.
 
- Kokie moksliniai tyrimai pagrindžia susirūpinimą, kad mūsų naudojamuose produktuose yra per daug žalingų EDC?
- Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien Lietuvoje pastaruoju dešimtmečiu yra dvigubai padaugėję ligų, kurias sąlygoja netinkamas endokrininės sistemos funkcionavimas. Kaip vienas iš žalingų veiksnių – plačiai naudojamos cheminės medžiagos, turinčios ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai.
Dažniausiai moksliniuose straipsniuose minimi šie susirgimai, siejami su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis:
Lytinės sistemos pažeidimas ir nevaisingumas, vyriškų lytinių organų pažeidimai. 1 iš 5 jaunų vyrų ES turi problemų dėl vaisingumo. (CHEM Trust report).
Krūtų, prostatos, sėklidžių vėžys. 1 iš 10 moterų Europoje serga krūties vėžiu. Tai daug didesnis procentas nei prieš 20 metų. Teigiama, kad nebus įmanoma mažinti sergamumo, kol nepašalinsime endokrininę sistemą ardančių medžiagų iš savo aplinkos. (CHEM Trust and HEAL report). 
Vaikų elgesio sutikimai, tokie kaip hiperaktyvumas, autizmas.
Nutukimas ir cukrinis diabetas.
Prastėjanti spermos kokybė ir dažnėjantys krūties vėžio atvejai mokslininkų glaudžiai siejami su pavojingų cheminių medžiagų poveikiu ankstyvoje vaisiaus vystymosi stadijoje. 2005 m. šimtai mokslininkų pasirašė Prahos deklaraciją, kurioje teigiama, kad nedelsiant turi būti imamasi priemonių apriboti endokrininę sistemą ardančių medžiagų naudojimą. 2009 m. mokslininkai susirūpinę endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikiu sveikatai ir aplinkai paskelbė viešą pareiškimą, kuriame teigė, kad „turimi įrodymai apie endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų poveikį vaisingumui ir reprodukcinei sistemai yra daugiau nei pakankami, o įrodymų apie neigiamą poveikį kitoms su endokrinine sistema susijusioms organizmo funkcijoms – insulino ir gliukozės homeostazei, skydliaukės veiklai, nutukimui ir medžiagų apykaitai – gauname kasdien vis rimtesnių“.
Tai tik keli pavyzdžiai. Apibendrinant dar reiktų pridėti ir tai, kad dažniausiai tokį neigiamą poveikį turinčių medžiagų vartojimas gaminių gamybai yra ribojamas, t. y. leidžiama naudoti tik labai mažą kiekį tokios medžiagos, kuri pati savaime negali turėti neigiamo poveikio. Tačiau daugelyje mokslinių publikacijų pastebima, kad neigiamas poveikis gali būti individualus, todėl sunkiai prognozuojamas (t. y. tas pats kiekis vienam žmogui gali būti nekenksmingas, kitam – sukelti alergiją, o trečiam – vėžį). Be to, retai susimąstoma, kad augant vartojimo poreikiams, bendras su įvairiais produktais į mūsų organizmą patenkantis pavojingų medžiagų kiekis vis didėja. Kita problema yra ta, kad bendro šių pavojingų medžiagų, kurios aptinkamos namų dulkėse ir daugelyje mus supančių daiktų, mišinio poveikio dėl medžiagų įvairovės net neįmanoma nuspėti – susidaro vadinamasis „kokteilio efektas“.
„Baltijos aplinkos forumas“ atliko tyrimą ir analizavo septynis dulkių mėginius iš namų ir darbo aplinkos. Ieškojote mėginiuose trijų plačiai paplitusių pavojingų cheminių medžiagų grupių. Kokius gavote rezultatus?
Baltijos aplinkos forumas kampanijos „Pagalvok, kai perki“ metu tyrė namų dulkes ir ieškojo jose pavojingų cheminių medžiagų, kurios kaip tik ir priskiriamos EDC – ftalatų (plastiką minkštinančios medžiagos), perfluorintųjų organinių junginių (neprisvylančias dangas formuojančios medžiagos) bei polibromintų difenileterių (degumą mažinančios medžiagos). Visuose dulkių mėginiuose buvo nustatyti didesni ar mažesni šios medžiagos kiekiai. Tai priklauso nuo namų aplinkoje esančių daiktų. Dalį dulkių taip pat atsinešame iš lauko.
Kruopščiausiai valomose ir neseniai išvalytose patalpose aptikta mažiau pavojingų cheminių medžiagų. Visuose mėginiuose aptikta ftalatų ir degumą mažinančių junginių.
Didžiausios nustatytos degumą mažinančių medžiagų koncentracijos. Viename mėginyje jos net 1000 kartų viršijo aptikimo ribą. Tai rodo, kad būtent toje gyvenamojoje aplinkoje yra gausu daiktų, kurių sudėtyje yra šių pavojingų cheminių medžiagų.
Iš dulkių šios medžiagos per kvėpavimo takus arba kartu su maistu patenka į mūsų organizmą. Pasaulio mokslininkai dar nėra nustatę nepavojingų ribinių koncentracijų (tokių, kurios dar nekelia pavojaus žmogaus sveikatai), todėl pasakyti, ar rastos koncentracijos kelia rimtą pavojų žmogaus sveikatai, šiuo metu neįmanoma.Svarbiausia – šios medžiagos į mūsų organizmą apskritai neturėtų pakliūti.
 
- Kuriuose gaminiuose dažniausiai galima aptikti EDC?
- Politikai neskuba teisiškai apriboti jų naudojimo pramonėje, todėl, norint išvengti endokrininę sistemą ardančių medžiagų, būtina atsakingai rinktis visus gaminius nuo statybinių medžiagų iki kosmetikos.
 
- Kaip juos atpažinti gaminių etiketėse?
- Reikia patikrinti, ar gaminių sudėtyje nėra šių cheminių junginių:
Bisfenolis A (BPA): Naudojamas plastiko gaminiuose – iki 2011 m. buvo naudojamas kūdikių buteliukų, čiulptukų, žaislų gamybai, dabar vis dar naudojamas maisto pakuočių gamyboje. Dėl antibakterinių savybių šia medžiaga dengiamas aliuminių konservų dėžučių vidus. Jo taip pat galima aptikti mikrobangų krosnelėms skirtuose induose, kompiuterių ir mobiliųjų telefonų detalėse, CD ir DVD laikmenose, kepimo popieriuje, iš perdirbto pluošto gaminamame tualetiniame popieriuje ir popieriniuose rankšluosčiuose, medicinos prietaisuose ir įrenginiuose, dantų kompozicinėse plombose, akinių lęšiuose, klijuose ir skiedikliuose.

Ftalatai (DEHP, BBP, DBP, DINP, DIDP, DIBP, DEP, DHP, DCHP, DNOP): Polivinilchlorido (PVC) gaminiuose, automobilių detalėse, statybinėse medžiagose, grindų laminate, balduose, laistymo žarnose ir baseinų vamzdžiuose, kosmetikoje (kvapiosios medžiagos, kvepalai, nagų lakas), batuose, lauko aprangoje ir vandeniui atspariuose rūbuose, medicininėje įrangoje ir priemonėse, spausdinimo rašale, klijuose, lakuose ir skiedikliuose, sporto inventoriuje, žaisluose, laiduose ir kabeliuose.
 
Nonilfenoliai (nonilfenolis, p-nonilfenolis, šakotos grandinės 4-nonilfenolis): Tekstilės gaminiuose ir rūbuose dažnai aptinkami šių medžiagų likučiai, susidarę per gamybos procesą. Jų taip pat randama maisto pakuotėse, žaisluose, grindų dangoje, dezinfektantuose, permatomose PVC plėvelėse, pesticiduose, sienų dažuose.

Oktilfenoliai (4-oktilfenoli, 4-tert-oktilfenolis): Laboratoriniuose prietaisuose ir induose, tekstilės gaminiuose, padangose, žemės ūkio produktuose, elektros izoliacinėse medžiagose, skiedikliuose, spausdinimo rašale, vandens pagrindo dažuose, tekstilei apdoroti skirtose medžiagose. 

Parabenai (propilparabenas; butilparabenas): Asmens higienos prekėse, kosmetikoje, vaistiniuose preparatuose, maiste, tabako gaminiuose, batų priežiūros priemonėse.

Degumą mažinančios medžiagos (penta-, okta- ir deka polibrominti difenileteriai): Elektroninėse prekėse (uždrausta nuo 2009 m., tačiau vis dar aptinkama), plastikinėse televizorių dalyse, kilimuose, pagalvėse, dažuose, tapetuose, virtuviniuose prietaisuose, tekstilėje.
 
Plastike, kuris pažymėtas 3 (PVC) arba 7 (OTHER) aptinkama daugiausia priemaišų, tarp kurių būna ir bisfenolio A bei ftalatų. Labai svarbu atkreipti dėmesį į plastikinių maisto pakuočių ir indų žymėjimą, nes šių medžiagų patenka į maistą, o su maistu – į mūsų organizmą.