Per pastaruosius dešimtmečius aplinkos triukšmas itin padidėjo. Tvirtinama, kad net paukščiams miestuose tenka garsiau čiulbėti. Šiandien, ketvirtadienį, minint Tarptautinę ausų ir klausos dieną medikai atkreipia dėmesį į triukšmo keliamą pavojų.
Nustatyta, kad jaunimo leidžiamos muzikos garsas ausinuke įprastai siekia 110 decibelų. Jis slegia tiek išorinę ir vidurinę, tiek ir vidinę ausis. Be to, nuolat klausant tokio stiprumo garsus klausa adaptuojasi, prarandama kontrolė. Tada žmogus, nejausdamas ribos, muziką nori pasigarsinti dar labiau.
Klausos ląstelės neatsinaujina
Pasak
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojos otorinolaringologės Alinos Kuzminienės, šiandienos pasaulyje mūsų klausai tenka nemažai dirbtinių garso dirgiklių, kurie intensyviai veikdami ilgainiui silpnina klausą.
„Intensyvus, ilgą laiką trunkantis, 70 decibelų viršijantis garsas neigiamai veikia klausą, kurios ląstelės yra labai jautrios. Veikiamos tokio garso jos „persitempia“, žūsta ir nebeatsinaujina. Ilgainiui mažėjant klausos ląstelių žmogaus klausa prastėja“, – aiškino gydytoja.
Toks pavojus gresia padidėjusio triukšmingumo vietose – statybose, pramonės sektoriuje, muzikos klubuose ir kt. – dirbantiems žmonėms. Pavyzdžiui, pramoninis įrenginys skleidžia 80–85 decibelų triukšmą.
„Tokių profesijų pacientų yra daug. Tai susiję su ankstesniais laikais, kai rimtai nežiūrėta į tinkamas apsaugos nuo triukšmo priemones“, – pastebėjo A.Kuzminienė.
Ausinėse – pavojingo stiprumo garsas
Milijonai jaunuolių pasaulyje, neįsivaizduojantys kasdienos be naudojimosi ausinėmis, taip pat stipriai rizikuoja pakenkti klausai. Nustatyta, kad jaunimo leidžiamos muzikos garsas ausinuke įprastai siekia 110 decibelų.
„Garsas ausinėse yra koncentruotas. Jis slegia tiek išorinę ir vidurinę, tiek ir vidinę ausis. Be to, nuolat klausant tokio stiprumo garsus klausa adaptuojasi, prarandama kontrolė. Tada žmogus, nejausdamas ribos, muziką nori pasigarsinti dar labiau“, – kalbėjo gydytoja.
Garsi muzika gali pakenkti ir lankantis koncerte. Ūmi garsinė trauma galima atsidūrus šalia kolonėlių, kuomet gaunamas 120–130 decibelų stiprumą siekiantis garsas, lydimas didelės vibracijos.
„Į tokius koncertus galima eiti, tačiau reikėtų pasistengti nebūti arti pagrindinio garso šaltinio. Be to, po tokio renginio klausai reikalingas poilsis. Nuo intensyvaus garso gautos traumos klausa per vieną dvi paras sugrįžta savaime“, – sakė specialistė.
Atakuoja ir virusai
Didžiausią rūpestį kelia su klausos sutrikimais gimstantys vaikai. Tai lemia nėščiąsias atakuojantys virusai. Tokių pacientų pasaulyje tendencingai šiek tiek daugėja.
„Kūdikio klausai riziką kelia ne viena nėščiąją galinti užklupti liga: citomegalovirusinė infekcija, toksoplazmozė, raudonukė, nekoreguojamas cukrinis diabetas ir kt. Itin klastinga yra citomegalovirusinė infekcija, nes nėščioji gali be slogos nejausti jokių kitų simptomų“, – pabrėžė gydytoja.
Klausos sutrikimų turinčių vaikų daugėja ir dėl geresnių naujagimių išgyvenamumo rodiklių. Silpnesnių kūdikių imuninė sistema dar nesusiformavusi, jie gydomi stipriais antibiotikais, kurie veikia klausos nervo funkciją, ir kt.
Kada galima sugrąžinti klausą?
Pirmas požymis, leidžiantis įtarti klausos suprastėjimą, – ūžesys ausyse. Taip pat – užgulusios ausys, jausmas tarsi į jas būtų ko nors pripilta. Gali kamuoti ir galvos svaigimas. Jei pajutus pablogėjimą į gydytoją kreipiamasi nedelsiant, klausą dar įmanoma atstatyti.
„Tokiam pacientui skiriami geriamieji hormonai ir hiperbarinė deguonies terapija. Kuo anksčiau gydymas pradedamas, tuo jo efektyvumas didesnis. Tačiau ši priemonė veiksminga, jei taikoma per pirmąsias 29 dienas nuo klausos pablogėjimo. Tokiu atveju 70 procentų pacientų klausa pagerėja arba visiškai atsistato“, – pasakojo A.Kuzminienė.
Ji pabrėžė, kad praradusiems klausą galima padėti panaudojus klausos aparatus. Sudėtingesniais atvejais atliekama kochlearinė implantacija, suteikianti galimybę normaliai girdėti net ypač sunkią klausos negalią turintiems žmonėms.
Gydytoja otorinolaringologė pridūrė, kad vyresniems žmonėms klausa po truputį prastėja savaime. Tačiau jei išėjus į lauką girdimas paukščių čiulbėjimas ir vandens čiurlenimas, vadinasi, ji dar yra gera.
Tarp kitko
Klausą susilpninti gali ir neteisinga ausų priežiūra. Ausį neatsargiai valant krapštukais, degtukais, segtukais ir kitomis priemonėmis galima pažeisti ausies landą ar net būgnelį. Landoje pakraujavus, siera nustumiama toliau. Taip ilgainiui gali susidaryti kamštis, dėl kurio pablogėja klausa. Ausis specialistai pataria plauti tiesiog pirštu, naudojant muilą ir vandenį, nusausinti rankšluoščiu.
Komentuoti: