Ekspertai ragina įsitraukti visus piliečius į AKM (afrikinio kiaulių maro) plitimo stabdymą, kadangi tai liečia ne tik pavienius ūkininkus, bet ir visą šalies kiaulininkystės sektorių bei mūsų ekonomiką. Siaučiant marui uždrausta šerti šernus ir liestis prie jų gaišenų, o tokią aptikus miške būtina iš karto informuoti tarnybas, kurios už pagalbą geranoriškiems žmonėms skiria po trisdešimt eurų.
Žvėrims šerti turi būti naudojami natūralūs gamtoje randami pašarai. Patys žmonės neturėtų imtis iniciatyvos, kadangi šiandien šerti šernus yra uždrausta. Juos galima tik vilioti medžiotojams ir tik medžiojimo tikslais. Žmonės, nepasitarę su medžiotojais ar medžioklės žinovais, neturėtų įrenginėti šėrimo aikštelių ir šerti laukinius gyvūnus.
Gamtoje nemėtyti buitinių atliekų
„Visuomenės vaidmuo visų pirma turi būti orientuotas į supratimą ir atsakomybę už veiksmus, kadangi aiškiai apibrėžta, jei šeriami laukiniai žvėrys, jų racionas neturėtų būti sudaromas iš virtuvės atliekų ar maisto produktų likučių, netinkamų vartoti.
Žvėrims šerti turi būti naudojami natūralūs gamtoje randami pašarai. Patys žmonės neturėtų imtis iniciatyvos, kadangi šiandien šerti šernus yra uždrausta. Juos galima tik vilioti medžiotojams ir tik medžiojimo tikslais. Žmonės, nepasitarę su medžiotojais ar medžioklės žinovais, neturėtų įrenginėti šėrimo aikštelių ir šerti laukinius gyvūnus“, – sako
VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis.
Ekspertai pataria vengti gamtoje mėtyti buitines atliekas, ypač tas, kuriose gali būti maisto likučių, pavyzdžiui, mėsos. Oficialiai parduotuvėse arba turgavietėse parduodama mėsa nėra užkrėsta. Tačiau iš trečiųjų šalių į Lietuvą draudžiama įvežti gyvūninės kilmės produktus tokius kaip mėsa, dešra, lašiniai, kadangi tai gali būti užkrato šaltinis.
Juolab kad mūsų kaimyninėse šalyse epizootinė situacija dėl AKM yra arba nežinoma, arba nepalanki. Specialistai įvardija Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą bei Moldovą, kurioje neseniai užfiksuoti afrikinio kiaulių maro židiniai. Buitines atliekas reikia mesti į joms skirtus konteinerius ir nešerti gyvūnų jiems nebūdingais pašarais, ypač tais, kur gali būti mėsos liekanų.
Visuomenė tapo sąmoningesnė
„Kiaulių augintojai, kurie lankosi miškuose arba vietovėse, kur apdorojami šernai po jų medžioklės, turėtų vengti grįžę į namus eiti prie savo gyvūnų. Jie turi laikytis elementarių biosaugos priemonių: persirengti drabužius ir persiauti batus, įeinant į tvartą privalo būti įrengtas dezinfekuojamasis kilimėlis avalynei.
Žinoma, jie negali šerti kiaulių virtuvės atliekomis, termiškai neapdorotais produktais. Šios taisyklės yra išties paprastos ir tikrai daug nekainuoja. Medžiotojams rekomenduojame vengti eiti į kiaulių laikymo vietą, ten vežtis sumedžiotus šernus, šernų skerdieną ar jos dalis. Juo labiau neliesti ir nevalkioti nugaišusių šernų, kadangi tol, kol laboratoriniais tyrimais nėra patvirtina, kad gyvūnas yra sveikas, tol jis visą laiką turėtų būti traktuojamas kaip užkrato nešiotojas“, – M.Masiulis vardija elementarias kiekvienam prieinamas taisykles, kurios nereikalauja didelių investicijų.
Žmonės, kurie vykdo kokią nors veiklą miškuose vis tiek žino esminius biosaugos reikalavimus, o medžiotojai puikiai žino, kad šernai yra dorojami tam skirtose vietose, jie gabenami į išdorojimo vietas sandariose talpose, o užkrėstoje teritorijoje atlikus sumedžiotų šernų išdorojimo darbus, skerdiena yra nedalinama, ji laikoma šaldytuvuose, šaldikliuose tol, kol nėra gauti tyrimo rezultatai. Be to, tokios vietos yra dezinfekuojamos ir žmonės tikrai vengia neleistino kontakto.
Ekspertai tikisi, jog žmonės galiausiai suprato, kad AKM nėra paprasčiausias prasimanymas, nes anksčiau visuomenė netikėjo, kad ši liga apskritai egzistuoja, jog tai tarnybos išgalvota „pinigams praplauti“. Kaip bebūtų, rajonai, kurie tiesiogiai su tuo susidūrė, pamatė maro pasekmes tiek laukinėje gamtoje, tiek naminėms kiaulėms, pakeitė poziciją bei perdavė šią žinią ir kitiems. Tai nėra išgalvotas baubas, kuriuo veterinarijos tarnybos gąsdina kiaulių laikytojus. Patys laikytojai jau suvokia, kad nuo tos ligos galima apsisaugoti tik griežtai laikantis biosaugos priemonių.
M.Masiulis įsitikinęs, kad žmonės tapo sąmoningesni, nes buvo pasitelktos visos galimos informavimo priemonės: „Informacija buvo skleista ir per televiziją, ir per radiją, skrajutėmis, žmonės buvo lankomi, kad įvertintume jų biosaugos priemones, jiems duodami lankstinukai, supažindinami su galiojančiais teisės aktais. Galbūt galime daryti prielaidą, kad dar yra žmonių, kurie visiškai nesidomi esama AKM situacija, bet esu įsitikinęs, kad tokių tik mažuma.
Šiandien keli rajonai yra priversti dėl buvusių AKM židinių iki gruodžio 18 dienos išskersti visas laikomas kiaules. Tai Kaišiadorys, Jonava, Anykščiai, Elektrėnų seniūnijos keletas kaimų, Kėdainiai, Ukmergė. Šiuo atveju arba visoje savivaldybėje galioja nurodymas išskersti kiaules, arba yra išvardinta atskiromis seniūnijomis ir kaimais, kur privalo būti įvykdyta prevencinė priemonė – išvalyti teritoriją nuo šiai ligai imlių gyvūnų, vėliau išlaikant ją bent metus laisvą, kad užkirstume kelią tolesniam viruso plitimui į šalies gilumą.“
Kartais specialistams tenka imtis drastiškų priemonių, kurios kiaulių laikytojų yra nepalankiai vertinamos. Bet dėl vienos ar keleto žmogiškųjų klaidų, padarytų nesilaikant biosaugos, grėsmė ženkliai padidėja ir smogia ne vien tik jų privačiam ūkiui, bet ir visam šalies kiaulininkystės sektoriui.
Paskata už informaciją apie gaišenas
Beje, kiekvienas mūsų besilankantis miškuose gali būti potencialus viruso pernešėjas, jeigu jis liesis prie šerno gaišenos arba turės kontaktą su gaišusiu ar sumedžiotu šernu ir vėliau nesilaikydamas jokių higienos reikalavimų ar biosaugos taisyklių eis tiesiai prie kiaulių, taip galėdamas išplatinti tą užkratą.
Jei asmuo neturi kiaulių ir kontakto su jomis, šis virusas jam nepavojingas. Tačiau įmanoma virusą pernešti tolimesniais atstumais, jeigu žmogus lankėsi užkrėstame masyve, nuvažiavo į šalies gilumą ir pervežė šerną jo neištyręs bei išmetė gyvūno atliekas miške – taip tampama užkrato platintoju. Šią dieną Lietuva padalinta per pusę – viena dalis vadinama užkrėsta teritorija, kur AKM nustatoma šernams, o kita pusė - dar su šita grėsme nesusidūrusi. Jeigu į Vakarų Lietuvą bus pervežtas netirtas galimai užsikrėtęs šernas, virusas bus išplatintas ir ten.
„Mes griežtai rekomenduojame neliesti, nespardyti, netampyti tokios šerno gaišenos, bet vietą pasižymėti ir informuoti arba artimiausią teritorinę tarnybą, arba VMVT visą parą veikiančiu telefonu nurodant koordinates, kur šerną galima rasti.
Mes netgi mokame išmokas – už suteiktą informaciją apie šerno gaišeną, nesvarbu, ar ji teigiama, ar neigiama AKM atžvilgiu, tokios informacijos teikėjui išmokame 30 eurų už kiekvieną rastą gaišeną. Jeigu tarnyba randa šerną, žmogui reikia parašyti prašymą nurodant savo sąskaitą ir per du mėnesius mes pervedame jam minėtą išmoką“, – apie raginamą įsitraukti žmones į AKM stabdymą pasakoja M.Masiulis.
VMVT yra gavusi informacijos apie 600 gaišusių šernų. Išplatinus žinią apie išmoką skambintojų padaugėjo. Kai kurie žmonės tikslingai ieško šernų vietovėse, kur siaučia AKM. Dažnai medžiotojai praneša, kadangi medžioklės plote randa nugaišusį gyvūną. Žinoma, ne kiekvienas šernas nugaišta dėl šios ligos. Tačiau šiuo metu užregistruota 356 patvirtintų AKM atvejų nugaišusiuose šernuose – taigi, iš visų rastų gaišusių šernų daugiau nei pusė nugaišo nuo maro.
Komentuoti: