Turi problemų dėl brendimo, bet dar nesulaukei šešiolikos? Su tėvais pasikalbėti baisu, jie priklauso socialinės rizikos grupei arba yra išvykę į užsienį? Deja, ginekologo durys tau bus užvertos. Su tokia realybe susiduria paauglės, kol politikai delsia priimti jaunimui palankias paslaugas užtikrinsiantį įstatymą.
Lietuvoje pas ginekologą mergaitės apsilankyti gali tik sulaukusios šešiolikos, iki tol jas privalo atlydėti suaugęs asmuo. Tačiau yra mergaičių, kurių mamos priklauso socialinės rizikos grupei, yra emigravusios. Tuomet situacija gerokai komplikuojasi.
Neturi, kas palydėtų
Kaune, Dainavos poliklinikoje, yra vienintelis šalyje jaunimui skirtas centras, veikiantis jau šešiolika metų. Čia paaugliams, greta reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamos ir individualios psichologų konsultacijos, dirba socialiniai darbuotojai, gydytojas urologas.
Anot įstaigos vadovės Vytautės Užaitės, čia dirbantys specialistai reaguoja į jaunuolių problemas kriziniais atvejais, lanko mokyklas, dirba su pedagogais, skaito paskaitas tėvams, užsiima prevencine veikla. Deja, darbai vyksta ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi. „Apie jaunimui palankių paslaugų reglamentavimo svarbą diskutavome ne vieną kartą ir ne vienerius metus, tačiau niekas nesikeičia. Žinoma, dirbame ir be įstatyminio reglamentavimo, tik didžiausia problema mums tampa amžius“, – teigia V.Užaitė.
Iš tiesų, Lietuvoje pas ginekologą mergaitės apsilankyti gali tik sulaukusios šešiolikos, iki tol jas privalo atlydėti suaugęs asmuo. Tačiau, anot Jaunimo centro vadovės, yra mergaičių, kurių mamos priklauso socialinės rizikos grupei. Tuomet situacija gerokai komplikuojasi. „Jei mama yra alkoholikė, smurtaujanti arba serganti, pavyzdžiui, sunkia psichikos liga? Tuomet kyla didelių problemų dėl apsilankymo pas specialistą. Be to, nemažai šeimų paliečia ir emigracijos problema. Tėvai išvyksta dirbti svetur, nesutvarkę globos dokumentų iki galo, arba vaikus palieka močiutėms, kurios lytinio brendimo ir aktualios problematikos nelabai gali suvokti, nes augo ir gyveno kitaip. Trumpiau tariant, negalime suteikti pagalbos toms mergaitėms, kurių nėra kam palydėti. Moterų konsultacijų metu yra tekę girdėti panašių problemų“, – situaciją aiškina V.Užaitė.
Pagalbos ieško, bet nusivilia
Anot specialistės, yra sąmoningų mergaičių, kurios dar nenusivylusios sistema ir ieško gydytojų pagalbos, tačiau be tėvų sutikimo vis tiek yra atstumiamos, nesulaukia reikiamų, galbūt kartais net būtinų paslaugų. O daugiau tokių centrų šalyje nėra, tad kai kurios paauglės iš viso neturi su kuo pasitarti.
„Dabar visiškai neaišku, kuo remtis ir kam atstovauti. Iš vienos pusės tarsi atstovaujame jauniems žmonėms, tačiau tiesiog daryti „gerų darbų“ negalime. Būtų puiku, jei tokių centrų veiktų daugiau ir jie galėtų pasiūlyti kuo įvairesnį spektrą ir specialistų, ir paslaugų. Patys turime idėjų, kaip galėtume plėstis“, – pasakoja V.Užaitė.
Deja, situacija nepasikeis, centrų nepadaugės, o kai kurioms mergaitėms dėl brendimo klausimų pasitarti nebus su kuo tol, kol nebus priimtas reprodukcinės sveikatos įstatymas, apimantis ir palankių jaunimui paslaugų teikimą.
„Praėjusiais metais vasarą mes buvome Sveikatos apsaugos ministerijoje. Kaip supratau, mus pakvietė į darbo grupės posėdį kaip praktikos nešėjus, tačiau prisistatėme, pasirodėme, o kaip toliau darbas vyksta – nežinau“, – tepridūrė specialistė.
Įstatymas parengtas?
Iš tiesų, praėjusių metų kovo mėnesį Seimo nariai pasiūlė reprodukcines teises įtvirtinti įstatymu. Seimo socialdemokratų frakcijos narės dr. Giedrės Purvaneckienės iniciatyva, bendradarbiaujant su Seimo nariais, ekspertais, nevyriausybiniu sektoriumi, parengtas ir užregistruotas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas. Jo tikslas - įtvirtinti asmenų teises į mokslu grįstą reprodukcinės sveikatos informaciją, kokybiškas reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti jų prieinamumą, palankumą ir šiuolaikiškumą. Taip pat siekiama įgyvendinti mokslu grįstą lytinį ugdymą ir visuomenės lytinį švietimą.
Deja, nors šis paruoštas, Seimas vis jo nesiima svarstyti.
Panašu, kad praėjusiais metais, po jau pateikto parlamentarų įstatymo varianto, Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi rengti kitą. Tačiau tuomet viešai imta svarstyti apie dokumento sąsajas su tam tikromis interesų grupėmis. Diskusijos vėl nutilo. O šiuo metu sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė „Lietuvos sveikatai“ teigė, kad dėl darbų gausos nespėjo susipažinti su specialistų jai pateikta informacija, tad pakomentuoti, ar dar ilgai liko laukti kito reprodukcinės sveikatos įstatymo varianto, negalėjo.
Komentaras
Seimo narė dr. Giedrė Purvaneckienė:
- Įstatymas kaip pateiktas, taip ir guli, kiekvieną Seimo darbo sesiją mūsų frakcija įtraukia jį į pateikimų sąrašą, tačiau jo vis tiek niekas neteikia. Kokios to priežastys, sunku pasakyti. Tai – ne mano sprendimas. Nežinau, turiu vieną spėjimą, bet tikrai nenorėčiau jo viešinti, kadangi tai tik suerzins oponentus. Tobulinti šiuo metu tame įstatyme nėra ką, tą galėtų daryti komitetas, jei kas nors netiktų. Tačiau kol kas nenoriu nieko sakyti, kas galėtų pabloginti padėtį.
Komentuoti: