Siekiant pažaboti afrikinio kiaulių maro (AKM) – pavojingos virusinės naminių bei laukinių kiaulių ligos – plitimą šalyje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai įspėja, jog užkratas sienų nepaiso. Jie ragina keliautojus būti atidesnius bei griežtai laikytis reikalavimų iš trečiųjų šalių neįsivežti jokių gyvūninės kilmės maisto produktų.
Gyventojams, grįžtantiems į Lietuvą ar bet kurią kitą Europos Sąjungos valstybę iš trečiųjų šalių, griežtai draudžiama vežtis bet kokių gyvūninės kilmės produktų. Visiškai nesvarbu, ar toks maistas pirktas turguje, ar parduotuvėje.
Pavojų kelia mažiausias kiekis
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus vedėjo Egidijaus Pumpučio pastebėjimu, žmonės visai nesusimąstydami ir stokodami budrumo iš kelionės gali parvežti AKM užkratą ir išplatinti jį neužkrėstoje teritorijoje.
„Afrikinis kiaulių maro užkratas labai greitai plinta būtent per užkrėstus maisto produktus, jų atliekas. Gerų norų vedini žmonės veža arba siunčia maisto artimiesiems iš AKM nepalankių šalių, tačiau nesuvokia, kad jei užkrėsto produkto likučių pateks į gamtą, virusas netruks žaibiškai pasklisti – viruso šaltiniu išlieka šernai. Taigi net mažiausias užkrėstos mėsos gabaliukas sumuštinyje gali tapti ligos protrūkio priežastimi“, – įspėjo specialistas.
Per metus iš į Lietuvą atvykstančių arba šalies sieną lėktuvu, traukiniu, automobiliu ar autobusu kertančių keliautojų konfiskuojama net keturios tonos draudžiamo įsivežti maisto.
„Tai – didžiuliai kiekiai, rodantys, kokia yra grėsmė pavojingai ligai patekti į kiekvieno kiemą. Dėl tokio neatsargumo dideli finansiniai nuostoliai gresia net tik pavieniams ūkiams, bet ištisiems kaimams, kyla pavojus šalies kiaulininkystės sektoriui ir ekonomikai“, – konstatavo E.Pumputis.
Sugriežtinta bagažo kontrolė
Nors pavojingiausia yra kiauliena ir šerniena, įvežti draudžiama ir kitos mėsos – paukštienos, jautienos, taip pat pieno produktų. „Gyventojams, grįžtantiems į Lietuvą ar bet kurią kitą Europos Sąjungos valstybę iš trečiųjų šalių, griežtai draudžiama vežtis bet kokių gyvūninės kilmės produktų. Visiškai nesvarbu, ar toks maistas pirktas turguje, ar parduotuvėje“, – sakė specialistas.
Valstybės sienos kirtimo postuose vykdoma sugriežtinta keleivių bagažo kontrolė. Jei aptinkami neleistini produktai, jie yra paimami ir sunaikinami. Norint išvengti tokių nemalonumų ar net administracinių nuobaudų, jei nesutinkama atiduoti įvežamų produktų iš trečiųjų šalių, rekomenduojama nesivežti jokių maisto produktų.
„Auksinė už Europos ribų išvažiavusio keliautojo taisyklė: jei neturima informacijos, abejojama dėl produkto, ar jis gali būti pavojingos ligos užkrato šaltinis, geriau jo išvis neimti. Pavyzdžiui, dažnai dvejojama dėl mėsos konservų, kurie taip pat draudžiami, kaip ir termiškai neapdorota mėsos produkcija“, – sakė E.Pumputis.
Ypač griežtai tikrinamas asmeninis bagažas atvykstančiųjų iš tų valstybių, kur yra užfiksuota afrikinio kiaulių maro židinių – Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Moldavijos.
„Kaip tik tyrėme iš kaimyninės Baltarusijos atvykusių keleivių konfiskuotus gyvūninės kilmės maisto produktus. Laboratorijoje ištyrus mėginius nustatėme, jog gamyklinio įpakavimo kiaulienos dešroje būta pavojingo AKM viruso genomo“, – pastebėjo VMVT atstovas.
Jis pridūrė, kad ES šalių produkcija yra saugi ir ją savo reikmėms transportuoti galima.
Gamtoje nevalia mėtyti maistą
Specialistai primena, jog, kovojant su AKM plitimu, ne mažiau svarbus yra atsakingas elgesys gamtoje.
„Reikėtų vadovautis principu – „ką atsinešiau, ta ir išsinešu“, taigi, nešiukšlinti miške, ežerų ar upių pakrantėse. Būtų sveikintina, jeigu būdami gamtoje susirinktume ne tik savo, bet ir kitų paliktas šiukšles“, – aiškino E.Pumputis.
Turisto etiketas įpareigoja gerbti tiek save, tiek kitus, taip pat ir miško gyventojus. Iškylaujant gamtoje itin svarbu nepalikinėti maisto, ypač gyvūninės kilmės, produktų žvėreliams. Taip, užuot jiems padėjus, galima tik daugiau padaryti žalos. Toks neatsakingas elgesys gali sukelti pavojingos ligos protrūkį.
Tarp kitko
Iš sergančio gyvūno pagaminta mėsa vizualiai niekuo nesiskiria. AKM užkratą patvirtinti galima tik laboratoriniais tyrimais.
Yra apskaičiuota, kad AKM virusas, pernešamas žmogaus, sėdamas didžiulius nuostoliu gali „keliauti“ po 350 kilometrų per metus.
Komentuoti: