Vertins ekspertai

Taline vyko Baltijos ir Rytų Europos šalių afrikinio kiaulių maro ekspertų darbo grupės posėdis, kuriame Lietuvai atstovavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius ir Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis. Tai antrasis šios ekspertų darbo grupės susitikimas – pirmasis buvo organizuotas Minske praėjusių metų gruodį.
Svarbiausiu posėdžio akcentu ir diskusijų objektu tapo būtinybė visoms šalims, kuriose yra nustatytas AKM, keistis naujausia informacija bei veikti skaidriai ir atvirai. Šio posėdžio dalyviai vienbalsiai palaikė Lietuvos pateiktą siūlymą organizuoti ekspertų grupės vizitus kiekvienoje iš šalių ir vietose įvertinti taikomų kovos bei prevencijos priemonių efektyvumą.
„Kaip idėjos iniciatoriai, pasiūlėme tokius vertinimus pradėti nuo Lietuvos. Žinome, kad mūsų taikomos priemonės yra tinkamos, jos duoda rezultatų, tad neturime ko slėpti, o šiuo pasiūlymu norime ir kolegas paskatinti atvirai dalintis informacija apie situaciją jų šalyse. Esame kaimynai, todėl norėdami prognozuoti ligos eigą ir pritaikyti tinkamiausias prevencijos priemones, privalome žinoti, kokia padėtis kiaulių ūkiuose ir laukinėje gamtoje yra visame regione.  Informacija apie AKM situaciją turi atspindėti tikrovę ir būti prieinama“, – pasakojo Jonas Milius (nuotr.).
Susitikime prieita prie išvados, kad būtina visose AKM paveiktose valstybėse griežtinti biosaugos priemonių taikymo kontrolę mažuose kiaulių ūkiuose, taikyti atgrasančias ekonomines ir administracines poveikio priemones.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo Mariaus Masiulio, Lietuvoje taikomos AKM stebėsenos ir likvidavimo priemonės tokios pat kaip ir kitų Europos Sąjungos valstybių, tačiau skiriasi nuo Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, ypač vykdant laukinės faunos reguliavimą, mat šiose šalyse vis dar tebevyksta drastiškas šernų naikinimas.
Nors priemonės Europos Sąjungos valstybėse ir šalyse, nepriklausančiose Bendrijai, skiriasi, tai neturi būti priežastis kiaulių marui plisti. „Jei norime valdyti ligą, būtinas visų šalių atviras ir skaidrus bendradarbiavimas taikant vienodas poveikio priemones“, – sakė M.Masiulis.
 
Didžiausi pavojai – gamtoje
Tarptautiniame susitikime situacija kiekvienoje valstybėje aptarta atskirai. AKM plitimo tempai šalyse gana skirtingi. Lietuvoje per praėjusius metus užfiksuoti 6 židiniai kiaulių fermose ir 45 laukinėje gamtoje. Per šių metų sausį-vasarį jau nustatyta 13 židinių laukinėje gamtoje. Vis dėlto, kai kuriose kaimyninėse šalyse situacija yra kitokia. Baltarusijos veterinarijos specialistų pateikiama oficiali informacija rodo, kad nuo 2013 m. šioje šalyje nustatyti tik du AKM atvejai. Ar ši statistika atspindi tikrąją situaciją Baltarusijoje, pasakyti sudėtinga.
VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Artūras Šimkus savaitraščiui „Lietuvos sveikata“ pabrėžė, kad kalbant apie laukinę populiaciją pagrindiniai veiksniai, kurie lėmė AKM viruso plitimą mūsų šalies laukinėje gamtoje, yra šernų gausa Lietuvoje ir šios populiacijos judėjimo keliai iš Baltarusijos, galbūt ir iš Latvijos. Dar viena priežastis, kodėl sudėtinga kovoti su AKM plitimu gamtoje, yra medžiotojų nenoras medžioti visus šernus, nesvarbu, koks gyvūno amžius ar lytis. Tiesa, pasak specialisto, pamažu medžiotojai pradeda suprasti, kokia yra sudėtinga situacija ir kokia klastinga ši liga.
O štai kiaulių ūkiuose maro atvejų nebefiksuojama nuo pernai rugpjūčio. Tą pasiekti padėjo tikslinga gyvūnų laikymo vietų kontrolė, buferinės AKM zonos nustatymas ir taikomos itin griežtos ligos plitimo prevencinės priemonės.
 
Atsakingai turi elgtis kiekvienas
Vis dėlto siekiant įveikti AKM plitimą būtinos ne tik tarptautinės bei nacionalinės pastangos, bet ir kiekvieno žmogaus atsakingas požiūris. Praėjusiais metais pasirodė informacija, kad AKM gali plisti ne tik dėl šernų, iš kaimyninių valstybių miškų užkratą atnešančių į Lietuvą, bet ir dėl vairuotojų, važiuojančių per mūsų šalį, elgesio. Vairuotojų pakelėse palikti užkrėsto AKM virusu maisto likučiai lengvai gali tapti šios ligos židiniu, nuo kurio užsikrečia rastą maistą suėdę šernai. Dėl to, pasak M.Masiulio, toliau yra vykdoma sustiprinta keliaujančiųjų ir kertančiųjų mūsų šalies sieną keleivių asmeninio bagažo kontrolė, kurios metu ieškoma draudžiamų įveržti gyvūninės kilmės produktų.
AKM virusas yra stabilus aplinkos temperatūroje ir ilgai išlieka gyvybingas vytintuose ar rūkytuose mėsos gaminiuose, jei jie mažiausiai 30 min. nebuvo apdorojami 70 laipsnių karščiu, todėl išlieka pavojus, kad tokiems mėsos gaminiams patekus į aplinką, prieinamą laukiniams žvėrims, šernai gali užsikrėsti ir platinti ligą.

---

 
Rekomendacijos
Afrikiniam kiaulių marui ir toliau plintant laukinėje faunoje, gyventojai, ypač medžiotojai, turi būti atidūs ir laikytis biologinės saugos reikalavimų.
Radus nugaišusį laukinį gyvūną, reikia nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar privačiam veterinarijos gydytojui.
Rastas gyvūnas neturi būti judinamas, kol jo neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nebus paimti mėginiai ištirti dėl užkrečiamųjų ligų.