„Pasiūlydami nemokamą ir anonimišką tyrimą dėl ŽIV, mes pasiekiame ir tuos žmones, kurie nėra drausti privalomuoju sveikatos draudimu bei nesilanko gydymo įstaigose“, - sako asociacijos „Demetra“ pirmininkė Svetlana Kulšis, nuolat keldama klausimą, kaip pagerinti greitųjų ŽIV testų prieinamumą Lietuvoje.
Statistiniai ULAC duomenys rodo, kad greitųjų ŽIV tyrimų apimtys Lietuvoje mažėja, kas patvirtina, kad mažėja ir prieinamumas greitai sužinoti ŽIV statusą. Šis testas yra tik atrankinis. Jei gaunamas teigiamas rezultatas, jis turi būti patvirtinamas laboratorijoje. Tokiu būdu sutaupoma ir pinigų, ir laiko, nes į laboratoriją transportuojami tik teigiami tyrimo rezultatai.
Daug naujų atvejų
Galima pasidžiaugti, kad per pastarąjį dešimtmetį sparčiai diegiamos ŽIV ištyrimo ir gydymo paslaugos. Įdiegtos naujoviškos metodikos, leidžiančios išplėsti ŽIV testavimo paslaugas: pigūs greiti ŽIV diagnostikos testai, kurio rezultato nereikia ateiti kitą kartą, leido atlikti tyrimus ne tik gydymo įstaigose, bet ir bendruomeninėse organizacijose bei namuose. Tai suteikia galimybę atlikti ŽIV tyrimą ne tik medicinos personalui, bet ir kitiems specialistams, įskaitant bendruomenės atstovus. Netgi esant tokiam patogumui, statistiniai ULAC duomenys rodo, kad greitųjų ŽIV tyrimų apimtys Lietuvoje mažėja, kas patvirtina, kad mažėja ir prieinamumas greitai sužinoti ŽIV statusą.
„Žvelgiant į asociacijos renkamus duomenis, kuriuos analizuojame kas mėnesį, stebime tai, kad greitaisiais testais nustatoma daug naujų ŽIV infekcijos atvejų, kurie atsiranda užkrečiamųjų ligų registre. Pasiūlydami nemokamą ir anonimišką tyrimą dėl ŽIV, mes pasiekiame ir tuos, kurie nėra drausti privalomuoju sveikatos draudimu ir nesilanko poliklinikoje“, - akcentuoja asociacijos „Demetra“ pirmininkė Svetlana Kulšis.
Asociacijos atstovai pabrėžia, kad greitasis ŽIV testas yra tik atrankinis. Jei gaunamas teigiamas atsakymas, rezultatas dar turi būti patvirtinamas laboratorijoje. Tokiu būdu sutaupoma ir pinigų, ir laiko, nes į laboratoriją transportuojami tik teigiami tyrimo rezultatai.
Galėtų įtraukti ir slaugytojas
Daug kalbama apie tai, kad greitasis ŽIV testavimas dėl visuomenės stigmatizacijos turėtų būti leidžiamas atlikti ne medicinos įstaigoje. Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos slaugos administratorė Zita Juškienė siūlo sudaryti sąlygas, kad slaugytojos vyktų pas žmones į namus, pradėtų testuoti galimai užsikrėtusius asmenis bei dirbtų žemo slenksčio kabinetuose.
L.S. skaičius – 16 - tiek procentų naujų ŽIV atvejų, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, Lietuvoje nustatoma greitaisiais ŽIV testais.
„Nemokamas ir anonimiškas ŽIV ištyrimas iš tikrųjų labai svarbus, tačiau esant dabartinei situacijai net slaugytojos, lankydamos pacientą namuose, negali atlikti ŽIV ir kitų tyrimų. Norint gauti bendrosios praktikos slaugos licenciją ambulatorinei sveikatos priežiūrai, pagal teisės aktus, organizacija turi turėti gydymo paskirties patalpas. Nors paslaugos atliekamos pas pacientą namuose arba testuojant visuomenę ŽIV mobiliuose punktuose. Į tai reaguodami šiais metais birželį parašėme Sveikatos apsaugos ministerijai raštą. Prašėme sukurti darbo grupę, į kurią įeitų Sveikatos apsaugos ministerija, Raudonojo kryžiaus draugija, taip pat slaugos specialistų, pacientų forumo organizacijų atstovai, ir parengtų naują medicininę Lietuvos higienos normą - būtent dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose ir infekcijų kontrolės reikalavimų. Tai leistų supaprastinti slaugos paslaugų namuose reikalavimus“, - sako Z.Juškienė.
Jai antrina ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos pirmininkė Danutė Margelienė:
„Manau, kad slaugytojai yra pakankamai kompetentingi. Lietuvos slaugytojų paruošimas tiek kolegijose, tiek universitetuose yra labai aukšto lygio, jie vertinami visoje Europos Sąjungoje, priimami su džiaugsmu Skandinavijoje ir visur kitur. Pagal būtinybę slaugytojai gali atlikti labai daug tokių procedūrų, kurios apima bendrosios praktikos slaugytojo normos nurodymus. Jie viską gali, jeigu tai nesikerta su mūsų teise ir darbo praktiką reglamentuojančiais įstatymais“, - sako D.Margelienė.
PSO šalių tyrimas
Ką tik atliktas PSO šalių tyrimas dėl ŽIV testavimo politikos parodė, kad 42 proc. šalių bendruomenės atstovai gali atlikti greitąjį ŽIV tyrimą. Siekiant padidinti ŽIV ištyrimo apimtis, PSO rekomenduoja apmokytų bendruomenės atstovų (angl. Lay providers) dalyvavimą ŽIV ištyrime. Tai gali būti ne medicinos specialistai - socialiniai darbuotojai, psichologai, asmenys, užsikrėtę ŽIV. Jie gali atlikti svarbų vaidmenį teikiant paslaugas žmonėms, kurie nesilanko sveikatos priežiūros įstaigose. Šalys, kurios draudžia atlikti greitąjį ŽIV tyrimą ne medicinos specialistams sukuria papildomus barjerus tiems žmonėms, kurie nėra drausti ir nesilanko pas gydytoją.
Komentaras:
Asociacijos „Demetra“ atstovė dr. Loreta Stonienė:
- Nuolat diskutuojant, kaip gi sumažinti tą slenkstį, kuris trukdo Lietuvoje sužinoti ŽIV statusą ne tik tikslinės grupės nariams, bet visuomenės atstovams, greitieji ŽIV tyrimai galėtų tapti tuo instrumentu, kur žmogus galėtų atlikti atrankinį ŽIV tyrimą „prie keturių akių“. Tai ne tik sutaupytų žmogaus laiką, bet ir valstybės pinigus, kurie skiriami kraujo mėginių transportavimui į laboratorijas. Greitieji ŽIV tyrimai skiriami naudoti „priežiūros vietoje“, nes jų atlikimui laboratorinė įranga nėra reikalinga. Vietoj to, kad imti veninį kraują ir jį transportuoti į laboratoriją, tyrimas atliekamas ir rezultatas gaunamas ten, kur jis padaromas – gydytojo ar žemo slenksčio kabinete. Šiame šimtmetyje visame pasaulyje jie tapo svarbia ŽIV ištyrimo strategijos dalimi.
Lietuvoje atlikti ŽIV tyrimą ne medicinos specialistams yra draudžiama, nežiūrint kad tai rekomenduoja PSO ir epidemija paplitusi tarp asmenų, kuriais tradicinė sveikatos priežiūra nesidomi. Visgi perteklinius veiklos ribojimus būtina eliminuoti, o esamą teisinę aplinką dėl ŽIV ištyrimo reikia koreguoti, siekiant išvengti dviprasmybių ir neaiškumų bei užtikrinti atrankinį ŽIV ištyrimą bendruomenės lygiu.
Tarp kitko:
• Greitieji tyrimai pirmą kartą buvo sukurti dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Lietuvoje pirmasis teisės aktas, reglamentuojantis greitąjį tyrimą dėl ŽIV, parengtas 2010 m.
• Greitojo ŽIV tyrimo privalumai: paprasta procedūra, patikimumas 99,96 proc., rezultatas po 60 sekundžių, naudojamas kapiliarinis kraujas.
• Dabartiniai teisės aktai leidžia atlikti ŽIV tyrimą ne medicinos įstaigoje, tačiau tik medicinos įstaigai, turinčiai ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo licenciją.
• Lietuvoje naudojami AIDS sveikatos apsaugos fondo (angl. AIDS Healthcare Foundation) tiekiami INSTI testai.
Komentuoti: