Kas lietuviui maistas, britui – nuodai?

Ana Daukševič
2015-01-15
Po Rusijos embargo, Afrikinio kiaulių maro Lietuvių maisto pramonei – dar vienas smūgis. Šį kartą iš Jungtinės Karalystės. Pastaroji nusprendė, kad mūsų gaminami sūriai ir mėsos – kenkia sveikatai, todėl juos žymėti reikėtų raudona spalva. Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas sako, jog toks sprendimas teisingas. Savo ruožtu žemės ūkio ministrė įsitikinusi – toks ženklinimas tik klaidina vartotoją.
Kas lietuviui maistas, britui – nuodai?
Jungtinė Karalystė (JK) jau nuo praėjusių metų yra pasirinkusi „mišrią“ maistingumo ženklinimo sistemą, pagal kurią produktas, atsižvelgiant į riebalų, cukraus ir druskos kiekį, tačiau ignoruojant sintetines medžiagas, ženklinamas šviesoforo spalvomis - žalia, geltona, raudona.

Kelia abejonių

„Jungtinė Karalystė (JK) jau nuo praėjusių metų yra pasirinkusi „mišrią“ maistingumo ženklinimo sistemą, pagal kurią produktas, atsižvelgiant į riebalų, cukraus ir druskos kiekį, tačiau ignoruojant sintetines medžiagas, ženklinamas šviesoforo spalvomis - žalia, geltona, raudona. Kitoms šalims kilo abejonių, ar JK pasirinkta per daug supaprastinta ženklinimo sistema tikrai objektyviai atspindi produkto maistinę vertę ir jo sudedamųjų dalių įtaką žmonių sveikatai. Vadovaujantis šia sistema, su sintetiniais priedais pagaminti produktai gali būti suvokiami kaip naudingesni žmonių sveikatai už natūralius. Mes turime vartotojus aprūpinti kokybiškais maisto produktais, tam ir yra sukurta visa ES žemės ūkio produktų kokybės politika, t. y. saugomi produktai su kilmės vietos ar geografine nuoroda bei garantuoti tradiciniai gaminiai. Ironiška, bet mūsų patys geriausi ir laiko patikrinti produktai turėtų būti žymimi raudona spalva, atgrasančia vartotojus nuo pirkimo. Žemės ūkio ir Ūkio ministerijos palaiko Europos Komisiją, pradėjusią teisines procedūras prieš JK dėl galimo „mišrios“ maistingumo ženklinimo sistemos neatitikties ES teisei“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė (nuotr.)

Pasak ministrės, „šviesoforo spalvų“ ženklinimas turi ir kitą medalio pusę – jis diskriminuoja maisto pramonės subjektus iš kitų valstybių narių. JK pagaminti produktai, nors ir paženklinti raudonai, sėkmingai perkami vien dėl vartojimo įpročių, o analogiškiems produktams iš kitų šalių patekimas į JK rinką tampa sunkesnis. 


Taip mums ir reikia?

Kitos nuomonės yra Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas (nuotr.). Jis neabejoja, jog raudonos ženklinimo spalvos mūsų maisto produktų gamintojai nusipelnė. „Mūsų produktuose yra daug riebalų, druskos – visko, kas blogiausia. Riebalai - maisto pramonės atlieka. Gamintojai neturi kur jų dėti ir krauna juos į maistą, o kad žmogus tai galėtų valgyti dar prideda įvairių cheminių medžiagų, parūko. Bandoma prisidengti, kad tai tradicinis produktas, tačiau mitybos požiūriu tai - košmaras“, - tikina A.Kranauskas. Tiesa, čia pat jis pripažįsta, jo JK maisto produktų ženklinimo sistema taip pat turi trūkumų. „Trijų spalvų naudojimas kartais įveda tam tikrą sumaištį. Tarkime, riebalų yra daug ir žymima raudona, angliavandenių kiekis tinkamas – žymima žalia, o prie druskos kiekio nurodyta geltona spalva. Ką daryti žmogui? Jis nesupranta, ką rinktis“, - paaiškina A.Kranauskas. Nepaisant to, Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas įsitikinęs – maisto produktus žymėti būtina. „Tai ne vieno mano nuomonė. Taip pat yra tarptautiniai dokumentai, Europos, Pasaulio sveikatos organizacijos mitybos strategijos. Visos teigia, kad būtina sukurti ženklinimo sistemą, kuri suteiktų galimybę vartotojams susirasti maisto produktus pagal sveikumą. Žmonėms tai patinka, tačiau ne verslui. Todėl jie bando bet kokiu atveju priešintis britų sistemai. Tenka daryti išvadą, kad sveikata ir verslas nėra suderinami“, - konstatuoja A. Kranauskas.

Lietuviui žymėjimas – nė motais
O kaip gi su dirbtiniais saldikliais ir kitomis medžiagomis, apie kurias kalba žemės ūkio ministrė – ar jie saugesni už natūralias lietuviškas dešras? „Mitybinių veiksnių, lemiančių sveikatą, yra labai daug. Kovojame tik su pačiais svarbiausiais, pavyzdžiui, sočiaisiais riebalais. Kas antras žmogus tiek mūsų šalyje, tiek ir Jungtinėje Karalystėje miršta nuo infarkto, insulto. Viena priežasčių – cholesterolio kiekis kraujagyslėse, kurį gauname iš maisto produktų. Be abejo, problema yra ir su saldikliais, bet jie į nepatenka nei į pirmą, nei į antrą dešimtuką kenksmingų medžiagų. Be to, tiek saldikliai, tiek kiti maisto priedai yra griežtai reglamentuojami. O riebalų ir druskos – krauk kiek nori“, - atsako A.Kranauskas. Tiesa, čia pat jis pastebi, jog dažniausiai lietuviams visi žymėjimai – nė motais. „Esame atlikę tyrimą, kuris parodė, kad Lietuvoje vartotojui svarbiausia yra produkto kaina, vėliau skonis, o tik paskutinėje vietoje – sudėtis, poveikis sveikatai. Todėl mūsų šalyje žymėk nežymėjęs, nebent tik maža dalis gyventojų į tai atkreips dėmesį“, - reziumuoja A.Kranauskas.  

Komentaras
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius:

Žymėjimas šviesoforo principu man nelabai patinka, nes atrodo, kad truputį perlenkta lazda. Aišku, žmogus turi teisę rinktis. Tačiau keista, kad sūris ir mėsa, pagaminti gerai, pasidarė nuodai. Ką gi valgysime, jei pagrindiniai pieno ir mėsos produktai tapo nuodingi? Be abejo, jeigu jie per sūrūs, ar turi per daug cukraus, nėra gerai. Žinome, kad fermentinis sūris yra riebus, bet visose šalyse jis yra vartojamas. Neturėtume gąsdinti žmonių. Tiesiog visur turi būti saikas, nereikia pulti į kraštutinumus.
Lietuvoje yra priimtas ženklinimas „Rakto skylute“. Aišku, išvedžioti galima daug, bet kiek juokingai atrodo, kad visus plačiai naudojamus produktus pradedame vadinti žalingais sveikatai. Kitas dalykas – reikia daug judėti ir sudeginti iš maisto gaunamas kalorijas. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris