Apie rizikos veiksnius
Specialistų tikina, kad siekdami savo būste išlikti sveiki, turėtume vengti įvairių rizikos veiksnių, kurių gali pasitaikyti tiek pačiame būste, tiek prie jo esančioje teritorijoje. Sveikatai gali kenkti nekokybiškos statybinės medžiagos ir gaminiai, per aukšta arba per žema patalpos temperatūra, drėgnumas ir apšviestumas, pavojinga jonizuojančioji ar nejonizuojančioji spinduliuotė. Taip pat be galo svarbų vaidmenį atlieka ir patalpų oro kokybė (anglies dioksidas, tabako dūmai, pavojingos smulkios ir stambios kietosios dalelės ir kt.), triukšmas, alergenai, mikroorganizmai, kenksmingosios dujos, netinkamas nutekamųjų vandenų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų šalinimas, cheminių ploviklių, valiklių, kvapiklių, dezodorantų bei dezinfekantų naudojimas buityje ir panašiai. Be to, miestuose oro taršą žymiai padidina automobiliai. Ši tarša pro pravirus langus ar orlaides, kitas ventiliacines angas taip pat patenka į namų vidų ir kenkia sveikatai.
 
Atliko tyrimą
2012 m. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – NVSPL) specialistai kartu su partneriais dalyvavo atliekant gyvenamojo būsto kokybės tyrimą, kuris buvo vykdomas anketinės apklausos ir laboratorinių tyrimų metodais. Šio tyrimo metu buvo aplankyti 5558 namų ūkiai, apklausta – 3004 žmonių, analizei panaudota 2900 anketų, atlikti 2365 laboratoriniai tyrimai (www.nvspl.lt rubrika „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių vertinimas ir valdymas. Sveikatai palankios aplinkos vertinimo ir būsto kokybės tyrimų ataskaitos: Būsto kokybės tyrimo ataskaita“).
Tyrimo metu nustatytos ir išanalizuotos būsto problemos, susijusios ir su patalpų oro kokybe, pelėsių augimu, tačiau šiame tyrime nebuvo atlikta išsamesnė naudojamų buityje cheminių medžiagų analizė, nes tai yra ateities tyrimų perspektyva.
 
Užsienio praktiką pritaiko Lietuvoje
Kai kurios visuomenės grupės, ypač vaikai, pagyvenę, mažas pajamas turintys žmonės, yra neproporcingai veikiami kenksmingų aplinkos veiksnių tiek būsto patalpose, tiek teritorijoje šalia būsto. Ekonomiškai sunkiai besiverčiantys žmonės dažnai turi mažiau galimybių pagerinti savo būsto sąlygas. O jos veikia ne tik fizinę gyventojų sveikatą. Paprastai poveikis psichinei sveikatai yra netgi didesnis, tačiau rečiau ir sunkiau nustatomas.
Prevencinių priemonių taikymas, norint išvengti būsto aplinkos problemų atsiradimo, pirmiausia yra ekonomiškai naudingesnis, negu problemų šalinimas ir ligų gydymas. Tarp nebrangių ir efektyvių priemonių pirmiausia vertėtų paminėti aplinkai palankių produktų, kurių sudėtyje yra visiškai nekenksmingos ir (ar) minimaliai kenksmingos žmogui bei aplinkai medžiagos, didesnį naudojimą. Šie produktai Europos Sąjungoje ženklinami – stilizuota „ES – gėle“ (angl. „The EU – Flower"), o fasuoti ekologiški produktai ženklinami „Europos lapu“.
Optimizmo suteikia pažangių būsto tyrimo naujų laboratorinių metodų įsisavinimas ir sveiko būsto sertifikavimo modelių parengimas, atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, rekomendacijas ir Lietuvos poreikius, bei šiuolaikinių geografinių informacinių sistemų taikymas.
 
Cheminių „kokteilių“ pavojus
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išskiria penkias aplinkos veiksnių grupes, turinčias įtakos sveikatai (genetiniai veiksniai, medicinos pagalbos kokybė, gyvensenos veiksniai, amžius ir aplinkos veiksniai). Šių veiksnių grupių poveikis sveikatai gali būti dvejopas: palaikyti ir stiprinti sveikatą ar ją žaloti. Penkių veiksnių grupių ir atskiro veiksnio poveikis sveikatai yra skirtingas. PSO duomenimis, aplinkos veiksniai lemia apie 20 proc. įtakos gyventojų sveikatos būklei, tuo tarpu medicinos pagalba, įskaitant ir taikomą ligų profilaktiką bei gydymą - apie 15 proc. Tarp aplinkos veiksnių svarbų vaidmenį užima cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų, buitinės chemijos priemonių. Nors dažniausiai atskirų cheminių medžiagų koncentracija nėra didelė, manoma, kad ilgalaikis šio chemikalų kokteilio poveikis gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus ar net ligas. Europos Komisija konstatavo, kad ES įstatymai numato griežtus cheminių medžiagų kiekių limitus aplinkos ore bei pramonės gaminiuose, tačiau jų mišinio komponentų tarpusavio sąveika retai tiriama, o jos rizika nepakankamai įvertinta. Šias spragas, nors moksliškai tai ir labai sudėtinga, planuojama užpildyti inicijuojant įvairius tyrimus.
 
Kaip išvengti toksiškų medžiagų?
Pasak specialistų, lengviau būtų išvardinti, kur toksinių cheminių medžiagų nėra nei priešingai. Jų nedideliais kiekiais aptinkama beveik visur: maisto produktuose, vandenyje, kosmetikoje, tekstilėje, batuose, žaisluose, balduose, induose, elektroniniuose prietaisuose, statybinėse medžiagose.
Iš aplinkos jos patenka į žmogaus organizmą kvėpuojant, valgant, geriant vandenį arba pro odą. Toksiškų medžiagų poveikis gali pasireikšti apsinuodijimu ir žala sveikatai. Apsinuodijimų sunkiaisiais metalais, patekus jiems į žmogaus organizmą iš buitinės aplinkos, pasitaiko retai. Tokie apsinuodijimai paprastai būna susiję su tam tikrų produktų saugaus naudojimo reikalavimų nesilaikymu. Tarkim, žmogus naudoja įvairius cheminius preparatus - dažus, insekticidus - uždarose patalpose, nors nurodyta, kad jas galima naudoti tik lauke. Didesnė grėsmė apsinuodyti sunkiaisiais metalais, kitomis cheminėmis medžiagomis gali iškilti įsikūrusiesiems užterštose buvusių gamyklų patalpose. Įrengti gyvenamuosius būstus tam pritaikomuose pramoninio tipo pastatuose tampa vis madingiau, tačiau iškyla klausimas – ar ši gyvenamoji aplinka bus saugi? Ar anksčiau vykdytos gamybinės veiklos paveikta įmonės teritorijos dirvožemio tarša nesukels pavojaus naujų gyventojų sveikatai?
Pasak specialistų, buvusiose gamyklų teritorijose esantys pastatai, dirvožemis turėtų būti tikrinami, nes taip pat gali būti užteršti toksiškomis medžiagomis, kurios iš aplinkos gali patekti į organizmą. Nors gyvenamojoje aplinkoje esančių sunkiųjų metalų ir kitų cheminių medžiagų kiekiai nėra tokie dideli, kad sukeltų ūmų apsinuodijimą, per ilgesnį laikotarpį jų neigiamas poveikis žmogaus sveikatai gali pasireikšti. Kai kalbame apie pavojingas chemines medžiagas, kurios turi ilgalaikį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai, geriau žinoti apie galimą pavojų ir jį įvertinti. Minėtos medžiagos dažniausiai natūraliai neaptinkamos gamtoje, yra dirbtinai susintetintos prieš 50-60 metų ir pradėtos naudoti dėl patrauklių savybių. Pavyzdžiui, ftalatai minkština plastmasę, dažuose užtikrina tolygų jų pasiskirstymą, kvepaluose leidžia kvapui ilgiau išlikti. Prieš 20 metų pradėtas tyrinėti galimas ilgalaikis neigiamas jų poveikis ir pastebėta, kad šios medžiagos yra patvarios (nesuyra šimtmečius), toksiškos (sukelia vėžines ligas, imuninės sistemos pakitimus, apsigimimus), linkusios kauptis aplinkoje ir žmogaus organizme, sutrikdo endokrininę sistemą.
Išskiriamos šios pavojingiausios cheminės medžiagos: ftalatai, polibromintieji junginiai, nonil ir oktilfenoliai, organiniai alavo junginiai. Didžiausią neigiamą poveikį jos gali turėti besiformuojančiam vaisiui, mažiems vaikams. Pagrindinė Lietuvos problema – finansinių išteklių trūkumas laboratorinėms gaminių patikroms plačiu mastu atlikti ir per mažas vartotojų domėjimasis perkamų gaminių sudėtimi. Kenksmingų cheminių medžiagų yra visų rūšių produktuose bei gaminiuose, todėl vis garsiau kalbama, kad saugaus jų kiekio negali būti. Toksiškos medžiagos įvairiais keliais patenka į mūsų organizmą – su maistu, oru, dulkėmis (šios medžiagos linkusios skirtis iš gaminių ir kauptis dulkėse), taip pat pro odą, jei naudojatės kosmetikos priemonėmis, kitomis kūno priežiūros priemonėmis.
Tarp pavojingų cheminių medžiagų, kurios susijusios su alerginėmis ligomis, minimas formaldehidas, kuris gali būti naudojamas plastikinių apdailos medžiagų, presuotos medienos, izoliacinių medžiagų gamyboje bei yra šių gaminių (medžiagų) sudėtyje. Nedideliais kiekiais ši medžiaga yra randama kosmetikos priemonėse, dezodorantuose, tirpikliuose bei dezinfekuojamosiose medžiagose. Formaldehido koncentracija ore, siekianti 0,03 mg/m³, gali sukelti nepalankius padarinius žmogaus sveikatai, o bent 20 proc. Europos gyventojų yra veikiami koncentracijų, didesnių už šią. Į žmogaus organizmą formaldehidas patenka pro kvėpavimo takus. Kai kurie asmenys gali užuosti labai mažas formaldehido koncentracijas ore (0,1–0,3 mg/m³) ir pajusti diskomfortą. Koncentracijai ore siekiant 1 mg/m³, jaučiamas aštrus formaldehido kvapas, kuris dirgina akių ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Dauguma žmonių akių, nosies ir užpakalinės ryklės dalies perštėjimą pajunta, kai formaldehido koncentracija ore siekia 2,5–3,75 mg/m³. Reikia paminėti, kad yra nustatytas moksliškai patikimas ryšys tarp vaikų sergamumo bei mirtingumo nuo viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijų bei aplinkos oro taršos.
Mus supančioje aplinkoje esančios toksiškos cheminės medžiagos bei metalai kaupiasi ir mūsų organizme bei tokiu būdu daro dar didesnę žalą sveikatai.

---

 
 Specialistai pataria
NVSPL specialistai pateikia keletą pagrindinių tyrimo išvadų, kuriomis galima būtų pasinaudoti tiek priimant sprendimą dėl būsto įsigijimo (senos statybos, renovuoto ar naujo), tiek dėl renovavimo, tiek dėl renovacijos proceso griežtesnės kontrolės.

Dėl kokių kenksmingų veiksnių nerimauja gyventojai?
Didesnioji dalis gyventojų, nerimaujančių dėl dulkių poveikio sveikatai, gyvena renovuotuose namuose. Beveik pusei renovuotuose namuose gyvenančių gyventojų nerimą kelia kvapai jų būste. Didesnioji dalis gyventojų, kuriems nerimą kelia santykinė oro drėgmė būste, gyvena naujos statybos namuose. Dėl oro kaitos būste daugiau nerimauja senos statybos namų gyventojai. Be to, senos statybos namų gyventojams nerimą kelia pelėsio augimas.

Kokie buvo apklausos duomenų ir laboratorinių matavimų rezultatų skirtumai? 
Pagal atsakymus į klausimus dėl pelėsio augimo labiau nerimauja senos statybos namų gyventojai, tačiau pagal atliktus matavimus daugiau mielių / pelėsių kolonijas sudarančių vienetų buvo rasta naujos statybos ir renovuotuose namuose, matyt, tai priklauso ir nuo atliktos renovacijos kokybės.

Kokie buvo matavimo rezultatai dėl dulkių ir anglies dvideginio (CO₂) koncentracijų ? 
Dulkių (kietųjų dalelių) koncentracija, kaip rodo atliktų laboratorinių tyrimų duomenys, didžiausia buvo renovuotuose namuose, naujos statybos namuose mažiausia. Vienkartinė dulkių (kietųjų dalelių) koncentracija renovuotuose namuose buvo didžiausia, senos statybos namuose – mažiausia. Naujos statybos namuose dulkių koncentracija yra mažesnė nei senos statybos ar renovuotose namuose (p<0,001). Senos statybos ir renovuoti namai pagal dulkių koncentraciją nesiskiria (p=0,277). Anglies dvideginio koncentracija, kaip rodo laboratoriniai tyrimai, didžiausia buvo renovuotuose namuose, mažiausia - naujos statybos namuose. Anglies dioksido koncentracija priklauso nuo oro judėjimo greičio (patalpų vėdinimo intensyvumo).