Neseniai Lietuvą sukrėtė žinia apie uždususį septyniolikmetės kūdikį. Merginai tai buvo jau antras vaikas. Du vaikus prie savęs glaudžia ir straipsnio herojė Kristina G. (23). Pirmojo susilaukė vos šešiolikos. Ji pripažįsta, kad kaip ir daugelio nėščių nepilnamečių, jos istorija neatrodo it graži pasaka, o tai vėl verčia prisiminti lytinio ugdymo klausimus. Nors patys sprendimų priėmėjai sutinka, kad didesnis paauglių informuotumas ilgainiui padėtų išvengti mirčių, o gal net ir neplanuotų nėštumų, deja, iki šviesos tunelio gale dar toli.
Anot specialistų, daugiau nei pusė seksu užsiimančių paauglių jokios apsaugos nenaudoja, dėl to per pirmus metus nuo lytinio debiuto pastoja apie pusė paauglių. Lietuvoje kasmet naujagimį sūpuoja daugiau nei tūkstantis nepilnamečių. Taigi kasdien pagimdo mažiausiai trys mergaitės.
Vyresnis vyras pasinaudojo naivumu
Šiuo metu Vokietijoje dirbanti ir su antruoju gyvenimo draugu du vaikus palikusi Kristina G. pirmagimio susilaukė šešiolikos. „Kas kaltas? Visų pirma, manau, netinkama draugė, kuri supažindino su vyresniu vyru. Jis man rodė dėmesį. Paauglystėje, kai atrodo esi jau suaugusi, tėvai blogi ir visas pasaulis blogas, maištavimas, noras būti nepriklausomai, padarė savo“, – pasakoja moteris. Ji dabar pripažįsta, kad pirmagimio tėvas pasinaudojo jos naivumu.
„Mamos nekaltinu: ji viską darė, ką galėjo tuo metu, bandė ir šnekėtis, bet aš nenorėjau klausyt. Atimdavo telefoną, bet ir tai nepadėdavo... Su tuo vyru planavome bendrą ateitį, kalbėjome ir apie vaikus, kad kai sulauksiu pilnametystės, jų turėsime. Deja, pastojau netikėtai, vaikas nebuvo planuotas būtent tuo metu, apie kontracepciją šiek tiek žinojau“, – prisimena Kristina.
Kartu su vaiku – į tą pačią mokyklą
Kai vaikeliui buvo dešimt mėnesių, Kristina nutarė persikraustyti į Vilnių pas vaiko tėvą. „Kadangi pastojau vasarą, perėjau į kitą mokyklą sostinėje, bet nebaigiau devintos klasės dėl nėštumo. Praleidau dvejus metus, po to vėl pradėjau mokytis vakarinėje mokykloje“, – tolesnį gyvenimo kelią prisimena ji.
Kadangi nesutarė su vaiko tėvu, nusprendė jį palikti ir atgal grįžti pas mamą. Teko vėl keisti mokyklą. „Ten vėl pradėjau lankyti vietinę gimnaziją, baigiau dvyliktą klasę. Kai ėjau į dvyliktą klasę, Rugsėjo pirmąją atėjau kartu su vaiku, nes jis toje pačioje mokykloje pradėjo lankyti paruošiamąją. Truputį keista buvo“, – sako Kristina.
Po dvyliktos klasės moteris baigė ir konditerijos kursus.
Kitoks gyvenimas
Vokietijoje senutę slauganti moteris sutinka, kad vaiko gimimas turėjo didelės įtakos jos gyvenimui. „Tapau jauna mama, kol draugės vaikščiojo į pasimatymus ar pasilinksminti, reikėjo būti su vaiku, mažiau laiko turėjau sau, nes stengiaus būti gera mama. Norėjau, kad vaikas gyventų gerai tuo metu ir ateityje, todėl septyniolikos išvykau vasarai padirbėti į užsienį: Lenkijoje dirbau svečių namuose, tvarkiau kambarius bei virtuvėje padėdavau“, – pasakoja Kristina.
Komentarai
Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvestra Markuckienė:
- Lytinis švietimas vienareikšmiškai gali turėti pozityvios įtakos. Ką išgyvena pastojusi nepilnametė? Visų pirma – tai yra didžiulis šokas. Vyrauja jausmų sumaištis. Tikėjimas ir viltis, kad vaikas bus užaugintas drauge su partneriu, dažniausiai baigiasi nusivylimu. Ji lieka viena. Tuomet, jei mergina turi tėvus, sulaukia daug pylos iš jų.
Tokia situacija – stresas visai šeimai. Mergina tuomet jaučiasi kalta, ne tik dėl savęs, bet ir dėl to, kad į tai įtraukta visa šeima. Tuomet ji bando save suvokti kaip motiną, tačiau dar neįsivaizduoja ir nei fiziškai, nei morališkai dažniausiai nėra tam pasiruošusi. Dar blogiau, kas gali nutikti, jauna mama gali nekęsti savo vaiko, kadangi šis sugadino jos gyvenimą.
Mergaičių ir paauglių ginekologijos, ginekologinės endokrinologijos specialistė doc. dr. Žana Bumbulienė:
- Deja, vaikų ir paauglių reprodukcine sveikata rūpinamasi nepakankamai. Nėra rengiama specialistų, kurie tokią informaciją skleistų mokyklose. Mergaitės informacijos daugiausiai gauna nebent per biologijos pamokas. Antra vertus, tų mergaičių tėvai, kuriems dabar per keturiasdešimt ar penkiasdešimt, augo sąlygomis, kai nebuvo kalbos apie lytinį švietimą. Apie dažnas ir rimtas ligas, pasitaiko, net būna negirdėję.
Todėl esu įsitikinusi, kad mūsų visuomenę reikia šviesti visomis išgalėmis. Nesvarbu, galbūt ta informacija paauglei nebus naudinga pačiai, tačiau ateityje ji pati taps mama. Labai svarbu, kad informacija būtų patikima, o ne iš interneto, kur sunku atskirti pseudomokslinę literatūrą nuo tikrosios. Žinoma, lytinis švietimas - jautri tema, ypač kai kalbame apie tam tikrus nukrypimus nuo normos. Tačiau aš visuomet už tai, kad geriau daugiau nei per mažai.
Lytinio ugdymo situacija
Švietimo ir mokslo viceministrė Natalija Istomina:
- Šiuo metu vis dar galioja prieš devynerius metus patvirtinta Lytiškumo ugdymo ir pasirengimo šeimai programa. Dėl naujos programos ruošimo suburta darbo grupė. Deja, buvo labai sudėtinga prieiti prie bendros išvados dėl kardinaliai skirtingų nuomonių. Tad šiuo metu daugiau nei septyniasdešimt procentų darbo grupės narių yra pakeista.
Tikimės, kad greitu metu ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtins naują jos sudėtį ir, pagal parengtą projektą, iki šių metų birželio pirmosios darbo grupė patobulins ir sujungs dvi programas: Lytiškumo ugdymo ir pasirengimo šeimai bei Sveikatos ugdymo. Atsiradus vienai programai, ji bus privalomai integruota į mokomuosius dalykus.
Labai noriu tikėti, kad kiekvienoje mokykloje atsiras asmuo, kuris bus atsakingas už tos programos vykdymą. Žinoma, situacija nepagerės tuoj pat, tačiau ji turėtų pasikeisti po kelerių metų. Tiesa, reikia nepamiršti, kad lytinis švietimas prasideda šeimoje. Tėvai tikrai turėtų būti įtraukti ir žinoti, ką paaiškinti paaugliams, atsižvelgiant į amžiaus grupę.
Komentuoti: