Jūratė Grubliauskienė: „Sveikas miestas – skėtis, po kuriuo sutelpa visi sektoriai“

Jūratė Mazajeva
2014-10-16
Klaipėda – pirmasis ir vienintelis miestas Lietuvoje priklausantis Pasaulio sveikatos organizacijos sveikų miestų tinklui. Kuriant Sveiką miestą ženkliai prisideda Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai. Kas nuveikta ir daroma uostamiesčio bendruomenės sveikatinimo srityje, L.S. kalbina Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos biuro direktorę Jūratę Grubliauskienę.
Jūratė Grubliauskienė: „Sveikas miestas – skėtis, po kuriuo sutelpa visi sektoriai“
„Klaipėdos m. VSB apčiuopiami darbo rezultatai pasimatė ne po dešimtmečio, kaip buvo prognozuojama, o jau po kelerių metų. Pavyzdžiui, iš šiaurietiškojo ėjimo buvo krizenama, o dabar jis taip išpopuliarėjo, kad mieste kuriasi net šiaurietiško ėjimo klubai“, - pasakoja Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė.

- Kai prieš šešerius metus uostamiestyje steigėsi Visuomenės sveikatos biuras buvo daug abejojančiųjų šios įstaigos reikalingumu. Ne tik uostamiesčio valdžios, bet ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto, o ypač visuomenės sveikatos specialistų nuopelnas, kad 2011 m. vasario 21 d. Klaipėda buvo priimta į Europos sveikų miestų tinklą. 
 - Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos biuras (VSB) startavo 2008 m. gegužės 6 d. Įsteigus biurą kartu su manimi dirbo vos keli visuomenės sveikatos specialistai. Kūrimosi pradžia buvo labai sudėtinga. „Į mus žiūrėjo nepatikliai, kaip į biurokratinę įstaigą, „dygliavo“, esą kam reikalingas toks biuras. Natūralu, nes tai buvo nauja. Kai stojau į Kauno medicinos universitetą (dabartinis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. – aut.past.) Visuomenės sveikatos fakultetą buvo rengiama tik trečioji visuomenės sveikatos specialistų laida Lietuvoje. Patys dėstytojai klausdavo, ką mes veiksime baigę šias studijas.
Klaipėdos m. VSB apčiuopiami darbo rezultatai pasimatė ne po dešimtmečio, kaip buvo prognozuojama, o jau po kelerių metų. Pavyzdžiui,  iš šiaurietiško ėjimo buvo krizenama, o dabar jis taip išpopuliarėjo, kad mieste kuriasi net šiaurietiško ėjimo klubai.
Pradžioje žmonėms tiesiog trūko informacijos ir pagrindimo, kodėl šiaurietiškas ėjimas, kurio metu dirba net 90 proc. raumenų, naudingas sveikatai. O ir išmokti tai daryti nėra taip paprasta, todėl visuomenės sveikatos specialistai to moko ir daro tai nuolat.
Apžvelgus šešerių metų biuro nuveiktus darbus galima konstatuoti, jog mūsų vykdomos veiklos yra tęstinės, turi pagrindimą, vertinamos bendruomenės. Savo darbe vadovaujamės Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) metodinėmis rekomendacijomis, Lietuvos nacionalinio lygiu veikiančiu organizacijų parengtomis metodikomis, siekiame kad veiklos būtų įgyvendinamos mokslu pagrįstomis metodikomis. Tikimės, kad Lietuvoje ateityje atsiras visuomenės sveikatos paslaugų aprašai.
Veiklas organizuojame vadovaujantis visuomenės sveikatos stebėsenos rodikliais. Tiek bendruomenės sveikatos stebėsenos, tiek vaikų sveikatos stebėsenos rezultatai, gyvensenos tyrimų rezultatai, sergamumo ir mirtingumo rodikliai – mums yra atskaitos taškas planuojant įstaigos veiklas. Atlikę jų analizę sudėliojame akcentus darbų planuose. Nemažiau svarbu nacionaliniu bei vietiniu lygiu nustatyti prioritetai sveikatinimo srityje, tarpsektorinis bendradarbiavimas. Siekiant įgyvendinti sveiko miesto idėjas, gerų rezultatų galima pasiekti tik esant glaudžiam visų sektorių bendradarbiavimui.  
Išskiriame prioritetines sritis, kur reikia daugiau padirbėti. Ypatingą dėmesį skiriame vaikų sveikatai, ypač regos profilaktikai, fizinio aktyvumo skatinimui. Tarpsavivaldybių veiklos skiriasi, nes rizikos veiksnių paplitimas nevienodas. Bet pagrindiniai prioritetai visai Lietuvai išlieka bendri – sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų, traumų bei nelaimingų atsitikimų mažinimas bei šių ligų rizikos veiksnių valdymas.

Koks svarbus yra visuomenės sveikatos specialisto vaidmuo įrodyti nėra paprasta, čia reikia laiko. Bet tai, kad šiuo metu Lietuvoje yra 35 biurai, iš kurių 29 priklauso Visuomenės sveikatos biurų asociacijai rodo, jog visuomenės sveikatos sektorius Lietuvoje vystosi ir stiprėja. Visuomenės sveikatos specialistams išties yra keliami dideli reikalavimai. Be privalomų „bazinių“ žinių, šie žmonės turi išmanyti vadybinius, komunikavimo, viešųjų ryšių klausimus, turėti gerus darbo kompiuteriu įgūdžius ir t.t.
Džiaugiuosi, jog mūsų įstaigos komanda, be viso to, ką paminėjau, visada yra energinga, gerai nusiteikusi, atvira bendravimui ir bendradarbiavimui, bei kupina idėjų. Su tokia komanda smagu ir lengva dirbti.
 
- Kaip biuro veiklą įtakojo Klaipėdos, kaip Sveiko miesto statusas? 
- Pirmiausia, Sveiko miesto statusas įpareigoja, kad Klaipėdoje pradedant strateginio planavimo dokumentų rengimu nebūtų pamiršti sveikatinimo aspektai visuose sektoriuose. Ir tai iš tiesų atsispindi miesto dokumentuose.
Kalbant apie Klaipėdos m. VSB veiklą, atsirado daugiau galimybių remtis Europos miestų patirtimi, dalyvauti tarpautiniuose projektuose, ypač finansuojamuose iš Europos sanglaudos fondų.
Vykdome projektą „Mes kuriame sveiką miestą“. Įstaigoms, prisidedančioms prie Sveiko miesto idėjos skatinimo, dalijamos lentelės su užrašu: „Mes kuriame sveiką miestą“. Tokias lenteles jau turi aštuonios uostamiesčio viešojo maitinimo įstaigos, skiriančios dėmesį sveikai mitybai ir siekiančioms kažką sveiko pasiūlyti miestiečiams. Jas yra gavę ir tie sporto klubai, treneriai, kurie savo veiklomis prisideda prie mūsų įstaigos kas mėnesį rengiamo fizinio aktyvumo mobilizacijos kalendoriaus. Mūsų biuro siekis, kad lentelės „Mes kuriame sveiką miestą“ kabotų visose uostamiesčio įstaigose.
Beje, kai 2011 m. vasario 21 d. Klaipėda įsiliejo į Sveikų miestų tinklą, buvo skeptikų, ironizuojančių: „Ar tai reiškia, jog kitądien atsibusime sveikame mieste?“ Klaipėdos valdžia ir šiame mieste dirbantys specialistai nekalba apie tai, jog jau viskas padaryta ir Klaipėda yra Sveikas miestas. Taip, yra suteiktas statusas ir Sveikas miestas yra siekiamybė, nesibaigiantis procesas. Kad miesto aplinka būtų draugiška savo gyventojų sveikatai, visi sektoriai turi dirbti išvien, tai turi būti nuoseklus, nuolatinis darbas.
Sveikas miestas – kaip miesto skėtis, po kuriuo sutelpa visi sektoriai. Visuomenės sveikatos specialistai numato gaires, teikia siūlymus Sveiko miesto kūrimui ir įgyvendina dalį veiklų, o prie jo kūrimo turi prisidėti visi.
 
- Penkerius metus trukusių tyrimų rezultatai parodė, kad Klaipėdos regione sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų yra mažesnis nei Lietuvos vidurkis.  
- Tai reiškia, kad Klaipėdos regione daugėja žmonių, besirūpinančių savo sveikata. Klaipėdos m. VSB specialistai teikia sveikatinimo paslaugas ir Palangos, Neringos bei Kretingos rajono gyventojams. Visuomenės sveikatos specialistai ženkliai prisideda prie to, kad daugėja žmonių, propaguojančių sveiką gyvenimo būdą. Džiugina, kad Klaipėdos senjorai ypač aktyvūs. Jiems organizuojame nemokamus įvairaus pobūdžio fizinio aktyvumo užsiėmimus. Be šiaurietiško ėjimo, tai ir kalanetika, joga ir kt.
Nuo šių metų liepos mėnesio uostamiesčio senjorams pasiūlyta dar viena sveikatą stiprinanti naujovė – galimybė dalyvauti nemokamuose vaikščiojimo grupių užsiėmimuose. Mūsų siekis, kad šie užsiėmimai taptų ne mažiau populiarūs nei Italijoje, kurios pavyzdys tapo impulsu šiai iniciatyvai. Sėkmingai įgyvendinamas šis projektas, nes entuziastų gretos gausėja.  Pagal PSO rekomendacijas  senjorai tam tikru tempu nueina 6 km. Šie užsiėmimai, kuriuos veda visuomenės sveikatos specialistas, vyks ir žiemą. Sieksime, kad vaikščiojančių senjorų grupių atsirastų kuo daugiau mieste. Pasak senjorų, šie užsiėmimai ne tik suteikia galimybę pajudėti bei susitikti su bendraamžiais, bet ir yra gera proga pasikonsultuoti su specialistais sveikatos stiprinimo klausimais. Aktyviai vaikščiojančių senjorų gretose yra ir tokių, kuriems per 80 metų. Žmonės renkasi bet kokiu oru. Lietus nėra kliūtis – žingsniuoti galima ir su skėčiu.
Klaipėdoje įgyvendinant sveiko senėjimo projektą daromas miesto gyventojų žemėlapis, pagal kurį lengva bus planuoti veiklas – ne tik mūsų Visuomenės sveikatos biurui, bet ir kitiems sektoriams. Kompiuteriniame variante bus galima matyti, kuriose miesto dalyse dominuoja senjorų bendruomenės, kur daugiau jaunimo, darbingo amžiaus žmonių. Italijoje tokio žemėlapio praktinę naudą jaučia visi sektoriai.
Analizuodami nuveiktus darbus pamatėme, kad daug dėmesio skiriame vaikams ir senjorams, o darbingo amžiaus žmonės tarsi ir „iškrenta“. Todėl pradėjome prašytis įleidžiami į įmones ir įstaigas. Kad informuoti apie vykdomas nemokamas prevencines programas, pakalbėti apie rizikos veiksnius,  pamatuoti kraujospūdį, paskaičiuoti kūno masės indeksą ir kt. Bet svarbiausia, pasidomėti kaip darbuotojai yra skatinami būti sveikais, kokias sveikatinimo iniciatyvas įgyvendina įmonės. Labai svarbus yra darbdavio požiūris, kaip jis prisideda prie darbuotojų sveikatinimo. Nuo spalio vidurio vėl prasidės akcija, kurios metu rinksime šių metų Klaipėdos sveikiausią įmonę.
Dar noriu paminėti vieną naują iniciatyvą, tai pat susyjusią su Sveiko miesto koncepcija, tai greitai įvyksiantis „Sveiko projekto“ konkursas. Tai bus padaryta kartu su architektų sąjunga, kuri paskatins architektus pateikti sukurtus ar šiuo metu kuriamus „Sveikus projektus“, kurie prisidės prie miestiečių gyvenimo kokybės gerinimo. Ir tai yra dar vienas pavyzdys, ką gali padaryti kiekvienas sektorius kuriant Sveiką miestą.

 
- Kas yra daroma siekiant sustiprinti vaikų sveikatą?
- Visuomenės sveikatos specialistai dirba ne tik bendrojo lavinimo, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, profesinėse mokyklose.
Darbo sričių, stiprinant vaikų sveikatą yra daug. Tačiau sau šiuo metu esame išsikėlę tikslą – dirbti daugiau su tėvais. Pavyzdžiui, kalbant apie fizinį aktyvumą ir jo reikšmę sveikatai, kasdieniame darbe matome, jog tėvai daro „meškos paslaugą“ savo vaikams ir prašo gydytojų atleisti savo vaiką nuo kūno kultūros pamokų. „Mano vaikas lanko šokius, krepšinį. Kam jam reikia kūno kultūros pamokų?“. Mes siekiame vaikų sveikatinimo, o ne sportinio meistriškumo. Kūno kultūros pamokos pirmiausia yra sveikatos stiprinimas.
 
- Neseniai baigėsi visuomenės sveikatos specialistų organizuota tradicinė judrioji savaitė – kokia ji buvo šiemet?
- Judriąja savaite norima atkreipti dėmesį į tai, jog apart nuosavo automobilio yra alternatyvių transporto priemonių. Tikslas yra raginti klaipėdiečius tausoti aplinką – kiek leidžia galimybės iš privataus automobilio persėsti į viešąjį transportą. Šia akcija taip pat norima paraginti žmones aktyviau judėti dviračiais – ne tik kaip priemone pažintinėms kelionėms, bet ir kaip susisiekimo priemone mieste. Kasmet rudenį organizuodami judriąją savaitę primename apie saugumą kelyje, fizinio aktyvumo naudą važiuojant dviračiu.

Šiemet Klaipėdoje vykusi judrioji savaitė išskirtinė tuom, kad transporto priemonių varžytyvėse, kuomet per miestą tam tikru maršrutu buvo važiuojama skirtingu transportu, pirmąkart įtraukėme ir elektromobilį, kaip populiarėjančią ekologišką transporto priemonę. Rezultatai panašūs. Pirmas startavo autobusas, po jo sekė važiuojantysis dviračiu. Dviratininko pastebėjimai, kad ne visur kokybiški dviračių takai. Šių varžytuvių esmė ta, kad Klaipėdoje infrastruktūra išplėtota pakankamai gerai – tiek viešasis transportas, tiek dviratis yra patogi susisiekimo priemonė uostamiestyje. Kasmet varžytuvėse dalyvauja ir bėgikas. Jo dalyvavimu norima paskatinti fizinį aktyvumą ir sykiu parodyti, kad ir mieste yra galimybių pabėgioti.
 
- Sveikatos apsaugos ministerija nuolat akcentuoja, kad ligų profilaktika ir visuomenės sveikatinimas – prioritetinės sritys, kurios turi būti skatinamos ir finansiškai. Kaip finansuojami  visuomenės sveikatos biurai? 
- Nuo 2014 m. sausio 1 d. – visuomenės sveikatos priežiūra yra valstybės savivaldybėms deleguota funkcija. Tai reiškia, kad pagrindinėms veikloms, kurias įgyvendiname lėšas gauname iš valstybės biudžeto. Galima diskutuoti apie tai ar skiriamų lėšų pakanka, ar ne. Gerai būtų, jeigu išsispręstų ikimokyklinių įstaigų, kuriose dirba visuomenės sveikatos specialistai, finansavimo klausimas. 
Klaipėdos miesto savivaldybė skiria lėšas, pavesdama vykdyti kai kurias veiklas. 2014 m. Visuomenės sveikatos rėmimo specialiojoje programoje pavesta biurui vykdyti darbų už 188 tūkst. Lt. Konkursas „Sveikiausia klasė“ – 8 tūkst. Lt; korekcinės mankštos stuburui – 10 tūkst. Lt; regos higieninių įgūdžių formavimui – 10 tūkst. Lt; užsiėmimai „Tėvelių mokyklėlė“ – 10 tūkst. Lt; kompleksiniai užsiėmimai organizacijų darbuotojams – 10 tūkst. Lt; sveikatinimo mėnesiai – 70 tūkst. Lt; visuomenės informavimas sveikatos klausimais – 70 tūkst. Lt.
Situacija yra prasta su visuomenės sveikatos  specialistų darbo apmokėjimu. Maži atlyginimai – ne tik mūsų, bet ir visų visuomenės sveikatos biurų problema. Tačiau atlyginimai yra reglamentuoti ir patvirtinti Vyriausybės nutarimu ir šis klausimas turi būti sprendžiama nacionaliniu mastu.
Kad visuomenės sveikatai skirtos lėšos, kurios investuojamos į gyventojų sveikatą atsiperka kelis kartus lyg ir žino, supranta visi - tiek nacionalinio, tiek vietinio lygmens politikai. Tačiau taip nutinka, jog planuojant biudžetus visuomenės sveikatai reikiamų lėšų pritrūksta.
 
Dosjė
2000 m. Kauno medicinos universitete (dabartinis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Visuomenės sveikatos fakultete įgijo visuomenės sveikatos specialisto bakalaurą.
2002 m. Kauno medicinos universitete Visuomenės sveikatos  fakultete baigė magistro studijas.
Nuo 2002 m. Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros lektorė.
Nuo 2002 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Nuo 2008 m. yra Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos biuro direktorė.
Šiuo metu studijuoja socialinius mokslus jungtinėje doktorantūroje, kuri yra penkių universitetų – KU, VDU, VU, MRU ir Portugalijos Aveiro universiteto.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Erkės pabudo alkanos ir piktos

    Erkės šiemet ankstyvos, piktos ir alkanos, sako entomologai. Pastarųjų metų statistika rodo, kad gyventojai į raginimus pasisaugoti nereaguoja – pernai užfiksuotas erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejų pikas. Kaip jo išvengti šiemet?

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Suriebėjusios kepenys bus gydomos vaistu

    „Pagaliau liga bus ne kontroliuojama dietomis ir mankštomis, bet gydoma vaistais“, – skelbiama amerikiečių žiniasklaidoje. Milijonai nealkoholinio steatohepatito (NASH) liga sergančių amerikiečių sulaukė pirmojo patvirtinto vaisto „Rezdiffra“, padėsiančio išvengti kepenų cirozės ir nepakank...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris