Pernai Lietuvoje dėl tuberkuliozės (TB) liko nepatikrinti pusė vaikų, kuriems privalėjo būti atliktas Mantu testas. Išsiaiškinti, kas dėl tokios situacijos kaltas, sudėtinga, bet kad prie to prisidėjo vaikų tėvai, stokojantys žinių apie šią ligą, faktas. O ir suaugusieji nenori gydytis...
Šiai problemai spręsti Sveikatos apsaugos ministerija ketina vėl steigti trumpo gydymo kurso kabinetus, kurie jau veikė prieš keliolika metų.
Iš viso Lietuvoje tuberkulioze serga apie 8,5 tūkst. asmenų. Teigiama, kad per metus vienas atvira tuberkuliozės forma sergantis ligonis gali užkrėsti apie 25 žmones.
Grįžta prie buvusios tvarkos
Sveikatos apsaugos ministerijai išplatinus informaciją, kad nuo birželio visose 60 šalies savivaldybių pradės veikti tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso kabinetai (angl. sutrumpinimas DOTS), ne visų savivaldybių atstovai džiugiai sutiko šią žinią.
„Vadovaujantis patvirtintu aprašu yra numatyta, kad DOTS kabinetai steigiami prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Tam lėšos skiriamos iš regiono plėtros fondų, tačiau, kiek man pavyko išsiaiškinti, kabinetui išlaikyti finansavimas nenumatytas. Beje, Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų skyriuje jau yra tuberkuliozės kabinetas, kuriame galima užtikrinti DOTS funkciją“, - aiškina Panevėžio savivaldybės sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba.
Pasaulio bankas tuberkuliozės DOTS strategiją vertina vieną ekonomiškai efektyviausių tuberkuliozės kontrolės priemonių. Įgyvendinant ją, pacientai privalės lankytis kabinete. Stebint specialiai apmokytai bendrosios praktikos slaugytojai, išgerti skirtus nemokamus vaistus. Be to, bus skiriama socialinė parama – paketai ar talonai maistui įsigyti, o tie, kurie dėl pateisinamų priežasčių negalės važinėti į kabinetą, turės galimybę gydytis prižiūrimi vietos medikų.
Tačiau ar įvardijama nauja strategija išties yra nauja? Pasirodo, nuo 1993 metų Lietuvoje buvo įsigaliojusi panaši tvarka, kokia siekiama priversti žmones gydytis DOTS kabinetuose nuo birželio. Tai patvirtino ir Biržų rajono ligoninės gydytoja pulmonologė Nijolė Žukienė. Anksčiau žmonės atvykdavo į specializuotą kabinetą, kur prižiūrimi medicinos sesers išgerdavo vaistus, pacientai buvo skatinami gydytis skiriant maisto talonus ir pan. Tačiau po kiek laiko tvarka buvo pamiršta.
Kometarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas:
- Daugiausia atvira tuberkulioze serga asocialūs girtaujantys žmonės, kurie nepaiso paskirto gydymo. DOTS kabinetai naudingi vien dėl to, kad ligoniai gydytis bus skatinami ir teikiant socialinę paramą (maisto talonai, nemokami vaistai).
Kalbėti apie panašių kabinetų veikimą prieš keliolika metų negalėčiau, bet tai, kas sena, nereiškia, kad neefektyvu. Kiekvienais laikais asocialius asmenis motyvuoja socialinė parama, todėl manau, kad DOTS kabinetai yra reikalingi.
Žinoma, jei kai kurių rajonų infekcinių ligų skyriai turi gerai veikiančius tuberkuliozės kabinetus, galbūt galima nedubliuoti tokio pat kabineto ir DOTS kabinetui įkurti skirtas lėšas skirti įrangai įsigyti, darbo etatams didinti.
Be abejo, svarbu pagalvoti, kaip užpildyti medikų pulmonologų trūkumą, kadangi dauguma šios specializacijos gydytojų pastaruoju metu važinėja po kelis rajonus ir yra pagyvenusio amžiaus.
Tiems, kurie nesigydo, yra taikomas priverstinis gydymas, tačiau žmonės ne visuomet jo paiso. Šiuo metu Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir Sveikatos ministerija svarsto, kaip nepažeidžiant žmogaus teisių taikyti griežtesnį priverstinį gydymą.
VU ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila:
- Teiginys, kad tuberkuliozė sparčiai plinta, nėra tikslus. Matyt, netiksli informacija pasklido dėl to, jog dalis žurnalistų, kurie ėmė interviu iš gydytojų, nesuprato kai kurių terminų. Kai tuberkulino mėginys yra teigiamas, jokiu būdu tai nereiškia, kad žmogus serga tuberkulioze. Mėginys rodo, kad žmogaus imuninė sistema prisimena buvusį kontaktą su tuberkulioze. Norint išsiaiškinti, ar žmogus serga, yra atliekami rentgeno ir skreplių mikroskopiniai tyrimai.
Žmonėms išties trūksta žinių apie tai, ką reiškia būti infekuotam. Infekuotumas – ne liga. Kad toks asmuo susirgs atvira tuberkulioze, tikimybė per visą gyvenimą yra iki dešimties procentų. O vaikų, sergančių atvira tuberkulioze - vienetai.
Pagrindinė problema - gydytis nenorintys suaugusieji, kurie serga lėtinėmis atviros plaučių tuberkuliozės formomis. Nuo tokių ligonių užsikrečia ir vaikai. Deja, griežtas priverstinis gydymas ligos nešiotojams iki šiol nėra skiriamas.
Klausimas, kaip reikėtų suaugusiuosius priversti gydytis - sudėtingas. Manau, kad politikai turėtų nuspręsti, ar konkretaus žmogaus teisė į laisvę yra viršesnė už visuomenės teisę. Asmenį, sergantį atvira tuberkulioze, tik teismo sprendimu galima izoliuoti ir gydyti pusę metų. Tačiau tokio gydymo kurso paprastai nepakanka. O štai daugelyje Europos šalių ši problema yra išspręsta. Jeigu sergantis žmogus nesutinka gydytis, jis yra izoliuojamas specialaus tipo namuose.
Komentuoti: