Vaikai turi valgyti tik pirmos klasės bulves – toks sprendimas šalyje galioja jau dvejus metus. Deja, sklinda kalbų, kad pirmos ir antros klasės bulvių cheminė sudėtis ir poveikis sveikatai yra lygiai toks pats, skiriasi tik išvaizda, o sprendimas vaikus maitinti tik pirmos klasės šakniagumbiais priimtas siekiant sumažinti konkurenciją ir atverti kelius keliems išrinktiesiems. Kita vertus, esą patys ugdymo įstaigų vadovai renkasi lengvesnį kelią ir maitinimą leidžia organizuoti centralizuotai.
Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinėse įstaigose, bendro ugdymo mokyklose ir socialinės globos įstaigose, bulvės turi atitikti maistinių šakniagumbių pirmos klasės kokybės reikalavimus, buvo patvirtinti prieš dvejus metus.
Maistine prasme – vienodos
Į savaitraščio redakciją kreipėsi pasipiktinusi moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.), kuri teigia, kad vaikai ugdymo įstaigose maitinami užsienietiškomis bulvėmis tik dėl „kvailo biurokratizmo“. „Visos antros klasės bulvės yra tokios pačios kaip pirmos, tik neatitinka formos ir dydžio standarto. Lietuvoje nuo vieno bulvės krūmo šaknies nuimamos įvairaus dydžio ir formos šakniagumbiai. Jei norime turėti pirmos klasės bulvių, ūkininkai turi jas rūšiuoti, tam pirkti specialią įrangą, samdyti žmogų, kuris ja dirbtų. Visa tai kelia savikainą. Kokybei bulvės dydis gi neturi jokios įtakos“, – piktinosi moteris.
Tai reiškia, kad ant vaikų stalų neretai atsiduria egiptietiški arba ispaniški šakniagumbiai. Pasak moters, iš užsienio atvežtos bulvės būna apdorotos augalų apsaugos priemonėmis, importinė produkcija pažymima kaip pirmos klasės todėl, kad su eksportuotojais deramasi dėl palankesnių sąlygų ar kainų - bet ne dėl produkcijos klasifikavimo. „Vaikams juk geresnė čia pat, vietinių išauginta daržovė“, – įsitikinusi pašnekovė.
Vienos didžiausių šviežių vaisių ir daržovių importo-eksporto įmonių šalyje UAB „Citma“ direktorius Regimantas Didzinskas patvirtina, cheminės sudėties skirtumo tarp pirmos ir antros klasės bulvių nėra. „Anksčiau prekybos centrai, jei produkcija net ir būdavo pirmos klasės, rašydavo antros. Kodėl? Jei sandėliuose vyksta patikrinimas, kad nebūtų prie ko prikibti, mat ilgiau sandėliuojant daržoves, jų kokybė gali kisti. Pirmos klasės bulves šalyje augina apie trečdalis augintojų. Skirtumas tarp pirmos ir antros klasės bulvių matuojamas forma, pažeidimų skaičiumi, o ne dėl cheminės sudėties. Jei bulvės auga lengvoje žemėje, jos ir išauga didesnės bei lygesnės“, – paaiškina įmonės vadovas.
Norėta pašalinti konkurentus?
Kyla klausimas, jei cheminė pirmos ir antros klasės bulvių sudėtis nesiskiria, ar logiška reikalauti, kad jos būtų atrenkamos tik pagal išvaizdą? Ypač, kai tai išpučia vietinių bulvių augintojų kainą, o nuolat girdime kvietimą pirkti prekę lietuvišką?
„Mūsų šalyje yra daug nelogiškų dalykų, – sako R.Didzinskas. – Pavyzdžiui, kas yra ekologiška produkcija? Jai nustatyti tokie patys standartai kaip ir kitai produkcijai. Kalbu apie pesticidų normą, nitratų kiekį, tad ar į rinką bus tiekiamos tikrai ekologiškos daržovės – tik sąžinės reikalas. Pirmos klasės bulvių reikalavimas, mano manymu, padarytas tam, kad būtų sumažinta konkurencija. Dabar tokių bulvių turėsime gal kokį mėnesį, vėliau jos pradės keliauti iš užsienio šalių“, – pasakoja UAB „Citma“ vadovas.
Žinia, kad Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinėse įstaigose, bendro ugdymo mokyklose ir socialinės globos įstaigose, bulvės turi atitikti maistinių šakniagumbių pirmos klasės kokybės reikalavimus, buvo patvirtinti prieš dvejus metus. Viešai paskelbta, kad vaikų maitinimui būtų naudojamos geriausios kokybės bulvės, pasiūlė Žemės ūkio ministerija. Tiesa, tai neužkerta kelio vietiniams ūkininkams pateikti savo produkciją ant ugdymo įstaigų stalų. Tiesiog pačios ugdymo įstaigos turėtų orientuotis į vietinių ūkininkų produkciją.
Maitinti turėtų pačios
Lietuvos ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Elena Markevičienė, vadovaujanti sostinės lopšeliui-darželiui „Lazdynėlis“, pritaria, kad ugdymo įstaigos iš tiesų galėtu eiti savarankiškumo keliu ir pačios gaminti maistą bei pasirinkti tiekėjus. Pirmininkės vadovaujamame darželyje maistas gaminamas vietoje, tik produktų tiekėjas išrinktas savivaldybės organizuoto viešojo pirkimo metu. „Net ir po to, kai įmonė laimi konkursą, esame labai reiklūs tiekėjams. Kiekvieną kartą tikriniame produktų kokybę.
Jei ji mūsų netenkina, visuomet produktus grąžiname. Darželyje prioritetai turi būti vaiko sveikata, jo kokybiškas maitinimas, kad jam būtų skanu. Jei prasidės maisto vežimas kaip į ligonines, bus baisu. Aš už tai, kad maistas būtų gaminamas įstaigose. Žinoma, jei ugdymo įstaigos vadovas sėdės kabinete tarp dokumentų, maitinimo kokybės nebus. Todėl labai svarbus jo dalyvavimas ir reiklumas“, – įsitikinusi E.Markevičienė.
Pasak pašnekovės, savivaldybė galėtų suteikti visišką savarankiškumą darželiams. „Savivaldybės iniciatyva vyksta pirkimų konkursai, ji padeda įstaigoms atsirinkti, tai yra gerai, tačiau darželiai patys galėtų spręsti, iš kur nori gauti produktus. Žinoma, savarankiškumas taip pat sukuria naujų problemų“, – mano Lietuvos ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė.
Politiko komentaras
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė teigia, kad iš tiesų daugelis Vilniaus vaikų darželių ir mokyklų maitina vaikus centralizuotai.
- Man teko lankytis kitų rajonų savivaldybėse, o ir Vilniuje yra kelios mokyklos, kurios maitina vaikus pačios bei tvirtina, kad taip nėra brangiau, nei vyksta centralizuotas maitinimas. Žinoma, jei tvarkomasi protingai. Jei mokyklos ir darželiai, patys užsakinėtų produktus, žinoma, susirastų tiekėjus, esančius greta, kurie patiektų kokybiškas daržoves. Kai produktus centralizuotai tiekia viena įmonė, daryti įtaką jų pasirinkimui sunku. Ji ieško pigiausių produktų ir perka dideliais kiekiais, už pigiausią kainą. Iš vietinių ūkininkų pirkti, matyt, neapsimoka.
Pagrindinė priežastis, kodėl ugdymo įstaigų direktoriai renkasi centralizuoto maitinimo kelią, yra ta, kad įstaigai nebelieka atsakomybės už atitikimą higienos normoms. Įmonė atsako už darbuotojų samdymą, atlyginimus, dokumentų tvarkymą ir kokybės priežiūrą. Žinoma, kad ugdymo įstaigos direktoriui taip yra paprasčiau. Tarkime, jei kuris vaikas sublogavo, tėvai ne į direktorių kreipsis. Kita vertus, esant nedideliam kainų skirtumui, mano manymu, pati mokykla galėtų žymiai kokybiškiau maitinti vaikus. Jų sąskaita taupyti nevertėtų. Daug kalbame apie ekologinį vaikų maitinimą, tad reikia plėsti paslaugas, sukurti daugiau vyriausybinių programų, kad į vaikų maitinimosi racioną būtų įvedami sveikesni produktai. Esu tikra, kad čia pat ūkininko užauginta daržovė, kurios nereikėjo atvežti iš toli, natūraliai labiau tinkama vaikų skrandžiams. Žinoma, tai – požiūrio klausimas.
Specialisto komentaras:
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos vadovas doc. dr. Vaidotas Urbonas:
- Bulvė – normali, vaikams tinkama daržovė. Žinoma, svarbus jos paruošimas – bet koks keptas produktas nėra rekomenduojamas, todėl geresnis pasirinkimas – virtos bulvės. Ar geresnės užsienietiškos, ar vietinės – niekas nepasakys. Geriausios tos, kurios yra kokybiškos. Lygiai tokį patį nekokybišką, nitratų prisotintą produktą galima užauginti ir Lietuvoje. Deja, turime iškreiptą požiūrį į vietinius ir užsienietiškus produktus. Tikrai nedrįsčiau teigti, kad atvežtiniai produktai yra blogesni.
Tarp kitko
Socialiai remtinų vaikų pietums valstybė skiria 1,09 Eur. Už šią sumą turi būti paruošta visas pietums skirtas kompleksas: sriuba, gėrimas, karštas patiekalas ir vaisius.
Komentuoti: