Gimnastikos vardą prarasti lengva. O susigrąžinti?

Deimantė Zailskaitė
2015-02-12
Kas nutiko, kad kadaise Lietuva, garsėjusi kaip perspektyvi gimnastikos šalis, kur – puikūs gimnastai, staiga prarado lyderio pozicijas ir tarptautinėse varžybose atsidūrė paskutinėse gretose? Atsakymo nežino ir iš svetur sugrįžusi legendinė gimnastė Dalia Kutkaitė, stojusi už Lietuvos meninės gimnastikos komiteto vairo. Tikimasi, jog situacija pasikeis į gerą pusę.
Gimnastikos vardą prarasti lengva. O susigrąžinti?
„Mūsų šalyje, deja, yra taip: kol neparodai rezultatų, jokios paramos negauni, o investuoti į sporto šaką nelabai kas linkęs“, - sako praeityje garsi gimnastė Lietuvos gimnastikos komiteto prezidentė Dalia Kutkaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Miręs reikalas
Matydama, kokia apvergtina gimnastikos situacija Lietuvoje, šokių vadovė Kristina Sliesoraitienė prieš kelerius metus įkūrė gimnastikos mokyklą: „Pirmas stimulas buvo tas, kad norėjau dukrą leisti į meninės gimnastikos užsiėmimus ir pamačiau, kad tai yra visiškai miręs reikalas bent jau Vilniuje. Kiek man teko susidurti, Kaune ir Klaipėdoje gimnastikos situacija šiek tiek geresnė. Galvoju, kad šioje sferoje esu stipri, todėl nusprendžiau išnaudoti meninės gimnastikos poreikį ir įkurti mokyklą kartu su gimnastikos specialiste“.
Anot K.Sliesoraitienės, gimnastikos mokyklos idėja ne visur buvo sutinkama palankiai. „Tai yra be galo skaudi tema ne tik mokyklose, bet ir visos federacijos atžvilgiu.
Neįtikėtina tai, kad negalėjau gauti federacijos įstatų. Pavyzdžiui, sulaukiau grasinimų, jog negalime įkurti klubo. Gimnastikos pasaulio atstovai pradėjo gąsdinti: jūsų čia nepriims! Taip ir buvo, pradėjau ieškoti įstatų, norėdama mokyklą įregistruoti į federaciją. Pasirodo, įstatų nėra. Kaip nėra ir meninės gimnastikos internetinio puslapio.
Toliau buvome iškviesti pas federacijos prezidentę „ant kilimėlio“: ir ką jūs man čia sugalvojote? Kokias čia nesąmones pradėjote daryti? Mes turėjome apsiginti. Tada pradėjau suprasti: žuvis pūna nuo galvos.
O dabar komiteto prezidente išrinkta Dalia Kutkaitė, atvažiavusi iš Ispanijos. Suprantu, kad atėjo laikas keistis“, - sako šokių vadovė.
Per dvejus metus K.Sliesoraitienės įkurta mokykla jau išugdė vienos amžiaus grupės vicečempionę Vilniaus mieste. „Pagal mergaičių fiziologiją turėtume pasiekti aukščiausius rezultatus būtent meninėje gimnastikoje.

Šiai dienai praktiškai bet kokiuose čempionatuose esame paskutiniai, bet tai yra dėl aplaidumo. Mergaičių pasirinkimas be galo didelis. Jeigu kažkas tuo rimtai užsiimtų, tikrai būtų daug geriau“, - neabejoja šokių vadovė.
 
Praradome vardą
„Sunku pasakyti, kas atsitiko su Lietuvos gimnastika“, - sako Europos meninės gimnastikos čempionė, dabar – trenerė ir Lietuvos gimnastikos komiteto prezidentė Dalia Kutkaitė. - Aš pati 1990-aisiais išvažiavau iš Lietuvos, prasidėjo sunkūs laikai, viskas šalyje keitėsi. Kažkuriuo momentu gimnastika neturėjo nei tinkamos paramos, nei pagalbos. Laikui bėgant gimnastikos vardą prarasti galima labai greitai, jeigu ilgai nedalyvauji tam tikruose renginiuose ir varžybose. Taip ir atsitiko.
Dabar tą vardą, kurį per daugelį metų praradome, bandome susigrąžinti, nes vyksta rimti pasikeitimai: ateina jaunų, dirbti norinčių trenerių, gabių, talentingų vaikų.
Aš tikiuosi, apie Lietuvos gimnastiką vėl išgirsime“, - sako D.Kutkaitė.
Klausiu, kokios šalys šiuo metu užima lyderio pozicijas?
„Tai yra Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Bulgarija, nors visose šalyse yra pakilęs gimnastikos lygis. Ta pati Ispanija irgi yra pakilusi specialistų, iš buvusios sovietų sąjungos, dėka. Be abejo, daug kas priklauso nuo to, kuriose rankose yra vadovavimas. Tarkime, Rusijoje be galo stipri vadovė, didžiulis palaikymas, milžiniški pinigai skiriami šiam sportui. Mes tokios galimybės neturime. Už kiekvieną salę, už kiekvieną valandą reikia ilgai ir nuobodžiai kovoti. Mūsų šalyje, deja, yra taip: kol neparodai rezultatų, jokios paramos negauni, o investuoti į sporto šaką nelabai kas linkęs.
Ši sporto šaka ne iš pigiųjų, bet yra daug brangesnių sporto šakų už meninę gimnastiką“.
D.Kutkaitė su nostalgija prisimena tuos laikus, kuomet Lietuva buvo gimnastikos aukštumose.
„Be abejo, mūsų laikais Lietuvos gimnastika buvo viena pirmaujančių, pavyzdžiui, Baltijos šalyse visa galva stovėjome aukščiau. Pasikeitus sistemai, lyderio pozicijų neišlaikėme. Svarbiausia, kad visi žiūrime į ateitį, niekas negyvena pesimistinėmis nuotaikomis, visi nusiteikę stipriai dirbti ir kelti šalies gimnastikos lygį.
Mane sutiko su džiaugsmu ir viltimi. Kol kas neturiu kuo skųstis, išskyrus tuo, jog pagalbos gimnastikai iš valstybės pusės, kokios norėtųsi, nesulaukiame.
Vis dėlto tai yra sporto šaka, kuri daugumą metų buvo kitų sporto šakų šešėlyje.
Nėra taip paprasta prasimušti pro tą sistemą“, - sako po dvidešimties metų sugrįžusi į Lietuvą trenerė.
Kaip tik kovo 28-29 dienomis Vilniuje vyks pirmą kartą organizuojamas Dalios Kutkaitės vardo turnyras, kur bus galima išvysti aukšto lygio gimnastikos pasirodymus.

Šiuo metu trenerė dirba su dešimties gabiausių merginų grupele, taip pat Lietuvos jaunimo rinktinę ruošia Europos čempionatui.
„Turi būti atitinkamas lankstumas, atitinkama išvaizda, vis tiek daugiau dėmesio atkreipiame į smulkesnio sudėjimo mergaites, kad ateityje nebūtų problemų, - sako D.Kutkaitė, paklausta, kokie reikalavimai keliami mažosioms gimnastėms. – Lietuvos mergaitės linkusios būti aukštos, todėl dėl ūgio tikrai nėra problemų. Bet svarbu, kad jos turėtų atitinkamus duomenis, ypač svarbus lankstumas, koordinacija.
Lietuvoje man yra daugiau gražesnių vaikų, tinkamų meninei gimnastikai. Ispanijoje atvirkštinis variantas: ten surasti gražų vaiką, kad jis patiktų, yra sudėtingiau, bet ten yra daug investuojama į sportą, suteikiamos sąlygos treniruotis ir per atkaklų darbą, pasiruošimą, užsispyrimą vaikai pasiekia gerų rezultatų.
Norėtųsi išmesti iš galvos klaidingą nuomonę, kad gimnastika yra labai pavojinga,
nes tai tikrai yra graži sporto šaka, tikrai nekelianti pavojaus sveikatai. Čia nėra tokių dalykų, kaip badavimas, vaikai tikrai yra ir pavalgę, ir laimingi, ir norintys užsiiminėti gimnastika“, - patikina trenerė.
 
Nuomonės
Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentas Algimantas Gudiškis:

- Meninės ir sportinės gimnastikos padėtis yra sunkesnė, kadangi šioms sporto šakoms plėtoti trūksta pinigų. Techninėms sporto šakoms reikalingos nemažos lėšos, pasaulinius kriterijus atitinkanti nauja įranga, su kuria reikia dalyvauti nuvažiavus į pasaulio, Europos čempionatus. Masinis sportas, kuris skirtas sveikatingumui, gerai laikosi: yra daug klubų, daug suinteresuotų žmonių, rengiami festivaliai, gimnastiados.
Bet toms sporto disciplinoms, kurios varžose olimpinėse rungtyse, aišku, sunkiau.
Kaip sakoma, kojos dygsta savivaldybėse.
Taigi, jeigu savivaldybės finansuoja pirminę grandį – sporto mokyklas, tai visada išugdoma gabių sportininkų. Bet savivaldybės finansuoja minimaliai.
Pavyzdžiui, reikia įrangos, salės, į kurią daugiau niekas negalėtų įeiti, išskyrus gimnastika užsiimančius sportininkus. Toks specifiškumas stabdo gimnastikos raidą.
Savivaldybė ir galvoja: gal geriau daugiau skirti krepšiniui, vaikai bus užsiėmę, skaičius tų užsiimančių bus didelis, apsieisime ir be gimnastikos.
 
Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vedėjas Rimantas Radzevičius:
- Pas mus gimnastikos sporto mokykla buvo ir yra ilgus metus.
Dabar ji įeina į Vilniaus miesto sporto centro sudėtį, bet mes jos tikrai neskriaudžiame. Aišku, ten sąlygos nėra labai geros, kaip ir visur trūksta finansų, bet vaikai gali treniruotis. Gimnastika turėtų būti ir bendrojo ugdymo įstaigų fizinio lavinimo pamokose ir panašiai.
Į sporto centrą galima nuvykti, pasižiūrėti, aišku, ką ten pamatytumėte, išsigąstumėte, nes iš tikrųjų finansiniai resursai yra riboti. Bet nepasakyčiau, kad Vilniuje yra labai blogai. Apie Lietuvą kalbėti negaliu.
Yra projektas pastatyti naują bazę vietoj esančios senosios, kaip greitai – tiksliai irgi negalėčiau pasakyti.
Tikimasi gauti ir Europos fondų paramą tam objektui pradėti ir užbaigti. Perspektyva tokia – dveji treji metai.
Tikimės, kada nors turėtų atsirasti nauja bazė.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris