„Dzūkai visada garsėjo kaip geros širdies ir vaišingi žmonės. Tikiu, kad galime dalintis kraujo lašu, nes tik rūpindamiesi vieni kitais padarysime gyvenimą prasmingesnį ir gražesnį“, - prieš savaitę dešimtojoje neatlygintinos kraujo donorystės akcijoje Alytuje sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Donorų organizatorė Rimantė Vanagienė pripažįsta, kad dar prieš kelerius metus alytiškiai tikrai mažai domėjosi neatlygintina donoryste, tačiau kelių entuziastų dėka Dzūkijos sostinės gyventojai neatlygintinos kraujo donorystės srityje dabar vieni aktyviausių.
„Ateik, aš laukiu“
„Labas, ką veiki? Aš kolegijoje, dovanoju kraujo. Užsuksi, juk pameni kalbėjome prieš kelias dienas. Nebijok, neskauda. Aš pabūsiu, kol ateisi, palauksiu. Sutarėm? Laukiu.“ Taip telefonu, kol Nacionalinio kraujo centro slaugytojos tikrino vyriškio sveikatos rodiklius, jis įkalbinėjo žmoną prisijungti prie neatlygintinų kraujo donorų būrelio Alytuje. Vyras tikino, jog geriems darbas visus reikia šiek tiek paraginti. Jis pats gi Alytuje nėra praleidęs nė vienos akcijos, kuri šiemet, beje, jubiliejinė – dešimtoji.
Agnė Buzūnaitė, kraujo dovanojanti trečią kartą, sako, jog prisijungti prie neatlygintinos kraujo donorystės ją pastūmėjo mamos liga. „Mama sirgo inkstų vėžiu. Liga buvo pažengusi, vilties, kad pasveiks neliko... Tačiau jai vis reikėdavo kraujo, kad jaustųsi šiek tiek geriau. Pamenu kartą ligoninėje nugirdau besikalbant slaugytojas. Viena įbėgusi į kabinetą tiesiog paklausė, ar dar yra kraujo. Kita atsakė, kad šiandien dar truputį turi. Pripažinsiu, persmelkė nemalonus jausmas. Kas nutiktų, jei kraujo pritrūktų? O jei reikėtų mano mamai? Ilgai negalvojau. Nuėjau ir pasakiau, jog noriu duoti kraujo. Taip viskas ir prasidėjo. Nors pirmas kartas buvo sunkus: dvi dienas po to jaučiausi prastai, jau maniau, kad antrą kartą tikrai neisiu. Bet tas kirminas viduje vis graužė - negi dabar taip imsiu ir mesiu. Nuėjau antrą kartą, dabar jau ir trečias“, - pasakoja Agnė.
Jauna moteris sako, kad ji kaip ir daugelis jos bendraamžių, jei ne mamos liga, turbūt nebūtų pasiryžusi neatlygintinai kraujo donorystei. Ne todėl, kad bijotų, ne todėl, kad skaudėtų - tiesiog kol pats nesusiduri, nelabai ir supranti, kam to reikia. Atrodo, kad kas nors vis tiek pasirūpins.
„Būna pasikalbi su draugais, paragini ir juos prisijungti, bet tam, kad ryžtųsi, kiekvienam reikia savo akstino. Man buvo mamos liga, nors jos jau dabar nebėra, jaučiuosi skolinga tiems, kas dovanodami kraujo jai padėjo jaustis geriau“, - sako Agnė.
Trečius metus iš eilės vykstanti neatlygintinos kraujo donorystės akcija kaskart sulaukia vis daugiau besiryžtančių dovanoti kraujo. Pasak donorų organizatorės R.Vanagienės, prieš kelerius metus Alytus tikrai nebuvo toks aktyvus kaip šiandien. Viskas pasikeitė tik kelių iniciatyvių vyrukų dėka, kurie ir šiandien dovanoja kraujo bei ragina prie akcijos jungtis kolegas, artimuosius, draugus.
O viskas prasidėjo...
...nuo alytiškio Seimo nario Juliaus Sabatausko ir keturių entuziastų – Nerijaus Palubinsko, Lino Stankevičiaus, Edmundo Čečėtos ir Rolando Juonio, kurie save vadina keturiais muškietininkais.
„Tiksliai nepamenu, kaip ten buvo. Berods, nugirdau, kad rengiama kraujo donorystės akcija, šešiese nuėjome ir... atsirado „priklausomybė“, azartas. Tiesa, kai pirmą kartą pamačiau, kokie žmogeliai ateina duoti kraujo už pinigus, pašiurpau. O kraujo trūksta, jo gi niekaip neprigaminsi. Taip ir kilo mintis, kad reikia situaciją keisti. Kad ateitų sveiki, tvarkingi žmonės ir kraujo dovanotų dėl to, kad nori padėti, o ne dėl pinigų. Po to atsirado ir sportinis interesas - surinkti kiek įmanoma daugiau dovanojamo kraujo. Žinau, kad Lietuvoje trūksta kraujo donorų, todėl norisi prisidėti ir galbūt kam nors išgelbėti gyvybę. Gal man pačiam kada nors prireiks tokios pagalbos? Juk negali žinoti, kas gali nutikti. Kol leidžia sveikata ir galimybės – padedu kitiems. Donorystė man - savotiška geranoriškumo išraiška. Visiems mums nesvetimas dalijimasis, supratimas, atjauta - visa tai kelia puikius jausmus. Šeimą irgi skatinu dalintis krauju. Štai vyriausiasis sūnus kraujo dovanojo, berods, penkis kartus. Be to, kaip sakau, „dirba“ ir su draugais. Kas kartą ateina vis naujų donorų, o smagiausia tai, kad po jo jie eina jau savarankiškai“, - sako Linas.
„Šio miesto žmonės – vieni aktyviausių neatlygintinos kraujo donorystės idėjos skleidėjų. Čia donorais tampa ne tik įmonių, bendruomenių, bet ir mokymo įstaigų kolektyvai, norą susipažinti su donoryste ypač aktyviai rodo Alytaus regiono moksleiviai“, – apie ilgalaikį ir rezultatyvų bendradarbiavimą su alytiškiais sako
Nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė.
Keturi muškietininkai ir Julius
Pasak save keturiais muškietininkais besivadinančių vyrų, pradžia buvo sunkoka. Žmonės nelabai suprato, kodėl jie turėtų neatlygintinai dovanoti kraujo. Su kiekvienu atėjusiu dovanoti kraujo stengiamės pabendrauti, padrąsinti, pagloboti. Žinom, kad pirmą kartą šiek tiek baisu. Kita vertus, tokios akcijos suvienija ir bendruomenę. Pirmą kartą atėjo dešimt žmonių, antrą kartą, žiūrėk, - jau dvigubai daugiau. Paskui imi pats kalbėti, šviesti ir pasieki visą šimtą“, - pasakoja E.Čečėta.
Seimo narys J.Sabatauskas sako, kad vienas pagrindinių motyvų pradėti tokias neatlygintinos kraujo donorystės akcijas - žinia, jog didžioji dalis kraujo buvo surenkama iš mokamų donorų. „Prieš kelerius metus kraujo žmonės duodavo už pinigus, o neatlygintinos donorystės buvo labai mažas procentas. Pamaniau, kraujas vis dėlto yra mūsų organas, o pasaulyje juk negalima pardavinėti savo organų. Bet kažkaip Lietuvoje vyravo nusiteikimas kad už tai turi mokėti. Visa laimė, kad situacija keičiasi. Manau, kad dovanodamas kraujo praturtėji kur kas labiau, nei gaudamas už tai pinigų. Juk tu prisidedi prie to, kad kitas žmogus išgyventų. Tai, mano nuomone, labai svarbu. Man pikta, kai kartais išgirstu kalbas, kad kraujo donorystė - verslas. Visiška nesąmonė, juk realiai mes tik pagelbėjame mūsų gydymo įstaigoms“, - sako J.Sabatauskas.
„Nacionalinis kraujo centras naudoja visas įmanomas neatlygintinos kraujo donorystės skatinimo formas ir būdus. Eina į mokymo įstaigas ir aiškina mokiniams bei studentams apie kraujo donorystės reikšmę, vyksta į žmonių susibūrimo vietas, šventes, renginius, įstaigas ir organizacijas, naudoja socialinę reklamą, kad tik surinktų tiek kraujo, kiek kasdien reikia gydymo įstaigoms. Stengiasi būti arčiau donorų. O tai labai sveikintina, juolab kai per metus pasiekiame tokių puikių rezultatų“, - sako sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė.
Pasikeitęs donoro veidas
Prieš savaitę vykusioje akcijos neatlygintinai kraujo dovanojo per 30 alytiškių. Pasak R.Vanagienės, kraujo komponentų poreikis gydymo įstaigose kiekvieną dieną yra skirtingas. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, vidutiniškai kasdien Lietuvoje kraujo reikia 100–120 ligonių. Siekiant užtikrinti kraujo komponentų poreikį, būtina, kad kasdien kraujo duotų apie 400 kraujo donorų.
Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys sako, kad per pastaruosius metus situacija kraujo donorystės srityje labai pasikeitė. „Šiuo metu neatlygintina kraujo donorystė pasiekė 81 procentą. Prieš metus tokių rezultatų nelabai tikėjomės. Džiugu, kad tokios akcijos, kaip kad prieš kelerius metus prasidėjusios Alytuje, tampa tradicija“, - sako D.Tumšys.
„Skirtingi keliai ir motyvai žmones atveda į neatlygintiną kraujo donorystę. Dažniausiai tai savo ar artimųjų nelaimės, kai akis į akį susiduriama su negalia ar net mirtimi. Tačiau daug žmonių tampa kraujo donorais iš paskatų daryti gerus darbus, būti socialiai aktyviems. „Tai ne tik moralinis pasitenkinimas atlikus gerą darbą, bet ir nauda kūnui: po kiekvienos donacijos atsinaujina kraujo ląstelės ir gerėja savijauta“, - sako R.Vanagienė.
Palaiko geras iniciatyvas
Nacionalinis kraujo centras ne tik pats organizuoja įvairias akcijas, bet ir palaiko kitų iniciatyvas. Ši kartą kraujo donorystės akcija vyko Alytaus kolegijoje. Simboliška, kad tuo pat metu Alytaus kolegijos direktorė Danutė Remeikienė sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei ir Alytaus regiono ligoninių vadovams pristatė planuojamą steigti Slaugos fakultetą. Ministrė patvirtino šio sprendimo reikalingumą bei akcentavo didelį aukštos kvalifikacijos slaugos specialistų poreikį regione. Nacionalinio kraujo centro direktorė J.Bikulčienė sako, kad šią iniciatyva būtinai palaikys, kiek galėdami, prisidės ruošiant slaugytojas. „Mano nuomone, yra labai svarbu, kad jaunimas, kuris renkasi slaugytojų specialybę, būtų supažindintas, kaip surenkamas kraujas, kaip kaupiami kraujo komponentai, kad vėliau, dirbant gydymo įstaigose, darbas vyktų kur kas paprasčiau. Nuolat pabrėžiu, jog tarp gydymo įstaigos ir kraujo centro turi būti tamprus bendradarbiavimas“, - sako J.Bikulčienė.
Į nepalygintinos kraujo donorystės jubiliejinę akciją atvyko ne tik Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės vadovas Artūras Vasiliauskas, bet Lazdijų ligoninės vadovas Vitas Šimkonis, Druskininkų ligoninės direktorius Viktoras Meižis bei Varėnos ligoninės vadovas Algirdas Miklyčius.
Pasak medikų, skatinti neatlygintinos kraujo donorystės iniciatyvas yra itin svarbu. Todėl ir jie stengiasi prie jų prisidėti, tiek skirdami ligoninėse patalpas, kur kartą per mėnesį atvyksta Nacionalinio kraujo centro darbuotojai, tiek ir ragindami nelikti abejingiems.
Pasiryžo bendradarbiauti
Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė:
- Alytaus teatras švęsdamas dvidešimt penkerių metų kūrybinį jubiliejų prieš mėnesį suorganizavo neatlygintinos kraujo donorystės akciją. Norėjosi kaip nors kitaip paminėti jubiliejų. Po akcijos kilo idėja bendradarbiauti su Nacionaliniu kraujo centru ir kas mėnesį mūsų teatras kvies neatlygintinai kraujo dovanojusius žmones į spektaklius. Tokia idėja kilo mūsų meno vadovui, kuris neatlygintinai kraujo dovanojo, berods, dvidešimt septynis kartus. O aš prieš mėnesį kraujo dovanojau pirmą kartą. Turiu pasakyti, kad jausmas nuostabus, kai žinai, jog gali padovanoti bent dalelę gyvybės. Teatre, kai vyko akcija, prisijungė nemažai darbuotojų ir galvojame, kad tai gali tapti mūsų tradiciniu renginiu, į kurį pakviesime ne tik teatro darbuotojus, bet ir žiūrovus.
Alytaus miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė Ingrida Rutkauskienė:
- Su Nacionaliniu kraujo centru pasirašėme bendradarbiavimo sutartį. Įsipareigojome dirbti bendrai ir kviesti Alytaus miesto bendruomenę jungtis prie neatlygintinos kraujo donorystės. Alytaus miesto visuomenės sveikatos biuras dirba plačiai tiek su ugdymo įstaigomis, tiek ir su visa bendruomene. Turime tikslą organizuoti bendrus renginius, gyventojus informuoti bei paskatinti, kad aktyviai dalyvautų, nes tai yra labai svarbu. Pastebiu, kad alytiškiai tampa vis aktyvesni ir vis dažniau ryžtasi neatlygintinai kraujo donorystei. Nors informacijos apie kraujo donorystę yra nemažai, vyrauja įvairiausi mitai. Biuras ir iki šiol vykdė švietėjišką veiklą, gal tik ne taip aktyviai, kaip dabar įsipareigojome. Kitas geras dalykas, kad žmonės, kurie ryžtasi dovanoti kraujo, gali ir sveikatą pasitikrinti. Tai, manau, labai svarbus akcentas skatinant visuomenę tapti neatlygintinais kraujo donorais. O biuro darbuotojos pasinaudodamos proga taip pat ragins žmones labiau domėtis sveikata. Mūsų tikslas - sveikatinti visuomenę, raginti sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems, tad toks bendradarbiavimas bus abipusiai naudingas.
Komentuoti: