Plinta netiesiogiai
Afrikinio kiaulių maro virusas per netiesioginius kontaktus ar gamtoje paliekamus maisto likučius gali išplisti į juo neužkrėstas teritorijas. Virusas gali plisti ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules virtuvių atliekomis. Paukščiai, musės ir žmonės gali fiziškai pernešti virusą iš užkrėstų kiaulių sveikoms. Taip pat išlieka rizika, kad į neužkrėstas AKM virusu vietoves infekciją gali pernešti žmonės, kurie prieš tai lankėsi AKM židiniuose, užkrėstose zonose - virusas gali būti pernešamas ant rūbų, apavo ar transporto priemonių.
Specialistai primena, kad Afrikinio kiaulių maro židiniuose be atskiro teritorinių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinių leidimo vaikščioti ir važinėti transporto priemonėmis draudžiama. Virusą gali platinti žmonės, kurie turėjo netiesioginį kontaktą su užkratu, tai yra grįžę po lankymosi miškuose, grybavimo, uogavimo užkrėstoje zonoje – net neįtardami to, jie gali pernešti AKM virusą į kitas neužkrėstas teritorijas, pavyzdžiui, į savo namų ūkius, kuriuose auginamos kiaulės. Todėl žmonėms rekomenduotina, jeigu nėra būtina, nesilankyti Afrikinio kiaulių maro užkrėstose zonose.

Rekomendacijos besilankantiesiems miške
Veterinarijos specialistai rekomenduoja, jeigu vis dėlto lankėtės AKM virusu užkrėstose zonose, bent 48 valandas neikite į kiaulių laikymo vietas. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie namų ūkiuose laiko kiaules. Pasak specialistų, būtina turėti pakaitinius viršutinius rūbus ir atskirus batus, kuriais būtų galima persirengti ir persiauti įeinant į mišką, o išėjus vėl juos persirengti ir sudėti į atskirą maišelį. Grįžus namo rūbus reikia nedelsiant išskalbti kaip įmanoma aukštesnėje temperatūroje. Afrikinio kiaulių maro virusas žūsta apdorojant jį +70°C temperatūra. Apavą reikia dezinfekuoti ir švariai nuplauti, o ir patiems patartina laikytis asmens higienos, tai yra grįžus nusiprausti po dušu. Surinktus grybus būtų patartina nuvalyti vietoje, o jeigu jau parsivežėte namo, grybų valymo atliekų neišmeskite bet kur (kaimo vietovėse ant iš tvartų pašalinto gyvūnų mėšlo ar pamiškėse), o surinkus jas užkasti. Transporto priemonėmis į užkrėstos zonos miškus patartina nevažiuoti, jas geriau derėtų palikti tam skirtose pakelės aikštelėse. Dauguma žmonių vykdami grybauti, uogauti ar iškylauti į gamtą dažniausiai su savimi pasiima ir maisto produktų. Kaip vienas AKM viruso plitimo šaltinių į neužkrėstas zonas gali būti nepakankamai termiškai apdorotos gyvūninės kilmės maisto atliekos. Todėl primenama, kad po vaišių gamtoje nereikėtų palikti gyvūninės kilmės maisto likučių, o juos surinkti ir saugiai sunaikinti. Besilankant užkrėstose zonose ir aptikus gyvūno gaišeną, jokiais būdais nesiartinti ir neliesti jos, o nedelsiant informuoti apie radinius teritorinę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
 
Patarimai miško darbininkams
Dėl vykdomų miškų darbų užkrėstose AKM virusu zonose privaloma vykdyti reikalavimus, nurodytus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2014 m. sausio 31 d. Nr. B1-77 sprendime „Dėl neatidėliotinų priemonių vykdymo“. Jame nurodoma, kad miškų valdytojai turi užtikrinti, jog medžių kirtimas, medienos vežimas ir kiti miško tvarkymo darbai Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų ir Druskininkų rajonų miškuose, būtų vykdomi tik raštu suderinus su atitinkamu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorine padaliniu. Šiuose aukščiau išvardintų rajonų miškuose kiekvieną dieną baigus miško tvarkymo darbus nustatyta tvarka autorizuotais veterinariniais biocidiniais preparatais, skirtais AKM sukėlėjams nukenksminti, turi būti dezinfekuojami visų transporto priemonių ratai ir dirbusių asmenų batai.
 
Tarp kitko
Užkrėstos teritorijos, kuriose privaloma laikytis padidintų saugumo reikalavimų yra šešios: Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajono savivaldybė ir Druskininkų.