Nors apie afrikinį kiaulių marą (AKM) pastaruoju metu girdime gana dažnai tačiau, kaip sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, toli gražu ne visa informacija yra teisinga. AKM žmonių sveikatai ir gyvybei grėsmės nekelia, šia liga serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Ir tai tik vienas iš daugybės faktų, kuriuos žinoti derėtų.
Pateikiame atsakymus į dažniausiai specialistams užduodamus klausimus.
Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama naudoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus ir pan. pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.
Ar tiesa, kad afrikinio kiaulių maro virusas žūsta, jei mėsa yra apdorojama verdant arba rūkant?
Mėsoje, kraujyje ar sirgusių kiaulių vidaus organuose virusas gyvybingas gali išlikti iki 150 d., šaldytoje mėsoje virusas užsikonservuoja ir pavojingu gali išlikti dar ilgiau – net iki kelerių metų. Kaitinant mėsą iki 70
oC virusas žūsta per 30 min. Rūkant ar vytinant įvairius kiaulienos gaminius virusas nežūsta.
Afrikiniu kiaulių maru (AKM) serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas yra nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama naudoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus ir pan. pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.
Vieni sako, kad AKM perneša žmonės, kiti - kad virusas plinta per pašarus, treti - kad per maisto atliekas. Kaip yra iš tikrųjų?
Virusas dažniausiai plinta dėl tiesioginių gyvūnų kontaktų arba per užkrėstus pašarus, ypač jei netinkamai tvarkomos gyvūninio maisto ir virtuvių atliekos, jomis šeriamos kiaulės arba atliekos išmetamos taip, kad jas gali suėsti šernai. Mechaniškai virusą gali pernešti šunys, katės, laukiniai žvėrys, paukščiai.
Per kelerius metų nustatyta, kad afrikinio kiaulių maro protrūkių įvairiose šalyse priežastis buvo gyvūninio maisto, ypač virtuvių atliekų šėrimas kiaulėms. Net ir nekaltai atrodančios namų ūkio atliekos, tokios kaip maisto likučiai, nesuvalgytos mėsos ar rūkytų gaminių atraižos, odelės ir panašiai gali būti potencialus viruso šaltinis. Plika akimi nustatyti, ar atliekos yra užkrėstos, neįmanoma, tam reikia specialių laboratorinių tyrimų. Todėl naudoti visas gyvūnines maisto atliekas yra griežtai draudžiama. Žmonės virusą gali pernešti ant drabužių.
Dar vienas galimas viruso pernešiotojas yra
Ornithodoros rūšių erkės. Jų organizme virusas dauginasi ir išsilaiko nuo kelių mėnesių iki penkerių metų. Ispanijoje, praėjus 4 mėnesiams po protrūkio, virusas, nustatytas erkių organizme, išsilaikė iki 8 metų. Portugalijoje, erkių, surinktų iš ūkio, praėjus 2 metams po AKM protrūkio, nemaitintų ir laikytų laboratorijoje, organizme AKM virusas išsilaikė iki 3 metų.
Ar afrikinis kiaulių maras turi įtakos šalies ekonomikai?
AKM turi didžiulę reikšmę šalies ekonomikai. Tai geriausiai iliustruoja skaudi su AKM kovojusių ir vis dar kovojančių valstybių patirtis. Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos institucijos „Rosselchoznadzor“ duomenimis, kiaulių maras buvo nustatytas 31 Rusijos srityje. Bendra žala Rusijos ekonomikai dėl AKM viruso 2007–2012 metais sudarė per 30 milijardų rublių (per 380 tūkst. eurų), buvo sunaikinta daugiau nei 1 milijonas kiaulių.
Dėl pirminio AKM protrūkio Dramblio Kaulo Krante 1996 metais buvo sunaikinta ketvirtadalis visų kiaulių, žala siekė 23–32 mln. dolerių. 1978 metais Malta dėl AKM likvidavimo ir su viruso patekimu į šalį susijusiomis sankcijomis patyrė 29,5 mln. dolerių žalą. Dominikos Respublikos nuostoliai 1978–1979 metais siekė apie 60 mln. dolerių
Ar afrikinis kiaulių maras dažniausiai pasireiškia tik mažuose kiaulių ūkiuose?
Virusas gali pasireikšti tiek mažuose, tiek stambiuose kiaulių ūkiuose.
AKM pasireiškia ūkiuose, kuriuose pažeidžiami biologinės saugos reikalavimai. Kaip teigia įvairių šalių veterinarijos specialistai, afrikinis kiaulių maras dažniausiai plinta smulkiuose kiaulių ūkiuose, nes juose nebūna užtikrinti patys minimaliausi biologinės saugos reikalavimai. Tad yra galimybė virusą išplatinti kitose kiaulių laikymo vietose.
Ūkininkai turi laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Jie priklauso nuo to, kiek yra laikoma kiaulių. Jei tai komercinis ūkis, reikalavimai griežtesni. Tačiau tiek komerciniuose, tiek ir smulkiuose kiaulių ūkiuose prie kiekvieno įėjimo į tvartą turi būti įrengti dezinfekuojamieji kilimėliai.
Buferinėje zonoje kiaulių laikymo vietoms yra taikomi patys griežčiausi biologinio saugumo priemonių reikalavimai. Vis dėlto pagrindinių biologinio saugumo priemonių privalo laikytis visi kiaulių laikytojai.
Ar diagnozuoti afrikinį kiaulių marą gali tik patyrę specialistai – veterinarijos gydytojai, o kiaulių laikytojai ligos gali ir nepastebėti?
Patvirtinti tikslią AKM diagnozę galima tik atlikus laboratorinius kraujo ar audinių tyrimus, o mėginius tokiems tyrimams privalo atrinkti atitinkamą kvalifikaciją turintys veterinarijos gydytojai. Kartais, jei užsikrečia jauni ir blogai įmitę gyvūnai, gali pasireikšti žaibiška AKM forma.
Tuomet kiaulės gaišta staiga, be aiškių klinikinių ligos požymių. Tačiau daugeliu atvejų gerai gyvuliais besirūpinantis ūkininkas gali pastebėti pirmuosius ligos požymius – apatiją, kosulį, iš nosies ir akių pasirodžiusias išskyras, įvairiose kūno vietose atsiradusias kraujosruvas. Kartais sergančios kiaulės vemia, viduriuoja su krauju, nors dažniau jų viduriai būna užkietėję.
Kai kuriems gyvuliams gali pasireikšti konvulsijos ar paralyžius. Lėtiniam marui būdingi širdiplėvės, sausgyslių, sąnarių uždegimai. Ūkininkai, pastebėję bent vieną iš išvardytų požymių arba staiga, netikėtai nugaišus gyvuliui, privalo nedelsdami kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją arba informuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį.
Komentuoti: