Per pastaruosius kelerius metus, nuo pirmo afrikinio kiaulių maro atvejo Lietuvoje, židinių skaičius išaugo, tačiau, kaip sako specialistai, gera žinia ta, kad situacija valdoma ir per pastaruosius metus liga neišplito į kitus regionus. Šiemet daugiausiai atvejų užfiksuota smulkiuose kiaulių ūkiuose.
Šiemet buvo nustatyta aštuoniolika naujų afrikinio kiaulių maro židinių naminių kiaulių laikymo vietose: devyni židiniai Kaišiadoryse, keturi - Anykščiuose, vienas - Elektrėnuose, du - Kėdainiuose ir keturi - Jonavoje.
Šiemet - 18 naujų židinių
Pirmieji kiaulių maro atvejai Lietuvoje užfiksuoti 2013 m. viduryje.
Pasak valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojo Pauliaus Bušausko, šiandien afrikinis kiaulių maras yra nustatytas 21 rajono savivaldybėje. Nustatyti atvejai tiek laukinei, tiek ir naminei faunai.
„Kai kuriose teritorijose, pavyzdžiui, Ukmergėje nėra nustatyto ne vieno afrikinio kiaulių maro atvejo nei šernams, nei kiaulėms, bet ši teritorija vis tiek patenka į buferinę zoną ir čia taikomos prevencinės priemonės. Šiemet buvo nustatyta aštuoniolika naujų židinių naminių kiaulių laikymo vietose: devyni židiniai Kaišiadoryse, keturi - Anykščiuose, vienas - Elektrėnuose, du - Kėdainiuose ir keturi - Jonavoje.
Palyginti su pernai, tuomet turėjome trylika židinių, bet vienuolika iš jų buvo fiksuoti Trakų rajone. Ligos plitimo tendencijos buvo kaip ir matomos, tačiau kiek netikėtas šiemet Elektrėnuose nustatytas afrikinio kiaulių maro židinys. Kodėl? Nes ten nebuvo užfiksuota nė vieno atvejo - nei laukinei, nei naminei faunai.
Tačiau, tarkim, Anykščiai, kurie, galima sakyti, tarp kitų rajonų lyderiauja pagal pristatomų šernų gaišenų ir sumedžiotų šernų populiacijoje nustatomų afrikinio kiaulių maro atvejų skaičių. Tikėjomės didesnio protrūkio ir tarp naminių kiaulių, tačiau šiuo atžvilgiu Anykščių rajonas - vidutiniokas. Tiesa reikia paminėti, kad šiemet daugiausiai atvejų fiksuojama smulkiuose kiaulių ūkiuose“, - sako P.Bušauskas.
Draudimas tik metams
Pasak specialistų, didesnis afrikinio kiaulių maro atvejų skaičius fiksuojamas smulkiuose kiaulių ūkiuose, nes ūkininkai šiek tiek pro pirštus žvelgia į biosaugos reikalavimus. Dar vienas gana netikėtas faktas, kad Anykščiuose, Kaišiadoryse, Jonavoje laukinėje gamtoje „pasipylė“ maro atvejai tik po to, kai buvo nustatyti židiniai kiaulių ūkiuose.
P.Bušausko teigimu, kalbant apie reikalavimus ir galimybes, ūkininkams verstis kiaulininkyste galima maždaug po metų, įgyvendinus visus biosaugos reikalavimus. „Rajonuose, kur pernai buvo nustatyti maro atvejai, draudimas auginti kiaules gali būti panaikintas. Tiesa, ūkininkai turi kreiptis į teritorinį VMVT padalinį, kurio specialistai įvertins, ar ūkyje taikomos saugos priemonės atitinka reikalavimus.
Ten, kur buvo nustatyti židiniai, kaimynystėje atsidūrusiems ūkininkams leidžiama pasiskersti kiaules, pristatyti mėginius. Jei nenustatomas kiaulių maro atvejis, mėsą galima suvartoti savo reikmėms. Po metų gali būti išduodamas leidimas ūkininkavimo veiklai atnaujinti“, - sako P.Bušauskas, pridurdamas, kad baimės, jei ūkyje bus nustatomas afrikinio kiaulių maro atvejis, verstis kiaulininkyste nebebus galima, nepagrįstos. Ūkininkams pakentėti teks tik metus. Už paskerstas kiaules gaunamos išmokos, o iki lapkričio pirmosios buvo skiriama ir papildoma 100 eurų kompensacija už paskerstą kiaulę.
Prioritetas - smukieji ūkiai
Šiemet didžiausias dėmesys skirtas smulkiesiems kiaulių ūkiams. „Komerciniai kiaulių ūkiai, puikiai suprasdami, kokius nuostolius jie patirs, jei bus nustatytas afrikinio kiaulių maro atvejis, be raginimų imasi visų riekiamų priemonių. Tačiau patikros jiems taikomos tokios pat kaip ir anksčiau. Savo ruožtu smulkiesiems ūkininkams bus skiriamas didesnis dėmesys, nes jie, kaip rodo praktika, į biosaugos reikalavimus žvelgia šiek tiek pro pirštus.
Neturime tikslo smulkiųjų ūkininkų auklėti baudomis, stengiamės užsiimti prevencija, suteikti informacijos, kad taikomos priemonės yra reikalingos ne veterinarijos gydytojui ar tarnybos specialistui, o pirmiausia patiems ūkininkams. Nes dėl vieno protrūkio nukenčia visas kiaulininkystės sektorius. Tačiau jei po kelių įspėjimų į mūsų raginamus neatsižvelgiama, teks imtis ir baudų“, - sako P.Bušauskas.
Prognozės
Kaip rodo statistika, Lietuvoje afrikinio kiaulių maro židinių daugėja. „Per visus šiuos metus turime keturis pagrindinius regionus, ir tikimės kad jie toliau nesiplės. Ką, beje, ir matome, kad per metus liga neplinta po šimtą ar du šimtus kilometrų. Manau, pasiektas visai neblogas rezultatas. Tačiau labai svarbu, kad ir toliau būtų laikomasi visų biosaugos reikalavimų.
Tiesa, kol kas problemų daugiau kyla pasienio teritorijose, besiribojančiose su Baltarusija. Kaip teigia kolegos, pas juos praktiškai nėra užfiksuoto nė vieno afrikinio kiaulių maro atvejo ir informacija jie nelabai noriai dalinasi. Todėl mums sunku spręsti, kaip viskas pasisuks. Nors rengiami ir bendri pasitarimai, tačiau kolegos iš Baltarusijos gana pasyviai juose dalyvauja“, - teigia P.Bušauskas.
Komentuoti: