Dvi problemos
Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Trečiokas apgailestauja, kad, žmonės vis dar palieka nemažai šiukšlių gamtoje. „Egzistuoja dvi problemos – infrastruktūros ir kultūros. Savivaldybės šiukšlių konteinerių statymui ir šiukšlinimo problemoms skiria nemažai dėmesio. Gal ne visur pakankamai. Situacija iš esmės nėra bloga. Tačiau, noriu kreiptis į visuomenę – jei turime sveikatos atitempti tuos didžiulius krepšius valgių, galėkime išsinešti ir tai, kas po jų lieka“, – sako K.Trečiokas. Jis taip pat perspėjo žmones, kad karštomis dienomis miškuose lankytis pavojinga, nes pablogėjus sveikatai, sudėtinga greitai surasti pagalbą. Dar pavojingiau miškuose rūkyti, nes kaipmat galite sukelti gaisrą.
 
Šiukšlintoją pagauti sunku
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys atskleidė kitą aplinkos taršos pusę. Dalis pažeidimų yra susiję su gyvąją gamta: brakonieriavimu, žvejyba ir pan. Kita – su įmonėmis, kurios teršia aplinką ir už tai yra baudžiamos. O štai pagauti eilinį šiukšlintoją – sudėtinga misija. „Šiukšlintojų nepagauname tūkstančiais. Gamtoje nustatyti pažeidėją – velniškai suku. Pavyzdžiui, baudžiame žvejus, kurie šiukšlina. Yra reikalavimas, kad penkių metrų spinduliu apie jį būtų švaru. Tokius šiukšlinimo atvejus fiksuojame, bet sunku nustatyti, ar pažeidimas yra būtent dėl to, ar dėl žvejybos taisyklių nepaisymo. Bandėme suskaičiuoti – tokių žvejų, nesusitvarkiusių savo atliekų, šiuo metu turime apie penkiasdešimt“, – teigė vadovas.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Egidijus Anulis pasakojo, kad vasarą vilniečiai itin dažnai skambina ir skundžiasi dėl šiukšlinimo ar netinkamo automobilių statymo. Tačiau didesnė problema šiuo metu Vilniaus regione, anot jo, – kietųjų dalelių koncentracija ore, kuri viršija normą, arba atliekų deginimas.
„Neseniai buvo atliekamas patikrinimas Trakuose. Ten, kur yra stovyklavietės, kiek man žinoma, ir kitur, konteinerių netrūksta. Deja, stovyklautojai kol kas dar nėra pakankamai supratingi“ – savo nuomonę išsakė departamento direktorius.
E.Aniulis atskleidė, kad per pirmą šių metų pusmetį atmosferos srityje, t.y., atliekų padegimo, užfiksuota 70 atvejų, iš jų aštuonis kartus padaryti žala. Baudų skirta už dešimt tūkstančių litų. Vandens tvarkymo srities pažeidimai, pavyzdžiui, mašinų statymas netoli vandens telkinių, konstatuoti 62 kartus. Jie iš gyventojų kišenių iškratė apie vienuolika tūkstančių litų. O šiukšlinimo atvejų – net 140. Už žalą gamtai neatsakingi piliečiai susimokėjo net 36 tūkstančius litų. Peršasi išvada, kad šiukšlinti – brangus malonumas. Tačiau gyventojai vis dar nelinkę nusileisti ir gamtoje šeimininkauja kaip tinkami.
 
Konteineriams gamtoje – ne
Andrius Kairys patikino, kad prie stovyklaviečių konteinerių neturėtų būti iš viso. Tačiau žmonės kol kas dar to nesuvokia. „Pasaulinė praktika yra tokia, kad žmonės turi išsinešti šiukšles ir jas tinkamai išrūšiuoti, o ne jas palikti gamtoje. Konteinerių poilsiavietėse šiuo metu Klaipėdos regione yra pakankamai. Tačiau pasitaiko vandalų, kurie juos įstumia į vandenį, išvarto. Nors niekada neatmetama galimybė, kad konteinerius su maisto atliekomis ištaršo ir laukiniai gyvūnai. Dar geriau, kai žmonės ten atveža šiukšles iš namų. Tokius atvejus labai sunku nustatyti. Žmogus žino, kad daro nusižengimą, todėl apsižiūri, kad niekas jo nematytų. Tad tokius pažeidėjus pagauname nebent jei jie yra labai neapdairūs“, – apie adatos šieno kupetoje paieškas kalbėjo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius.
 
Kaip apsisaugoti?
Kauno visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Mačiulytė pritarė, kad problema dėl šiukšlių gamtoje vis dar aktuali, o susidūrimas su šukėmis ir pan. gali būtin itin skausmingas. „Mieste atliekos tvarkomos kasdien. Gamtoje tai vyksta, kur kas rečiau. Bendros talkos, kur dalyvauja ir miesto gyventojai, vyksta pavasarį. Vėliau jų nėra tiek daug. Todėl natūralu, kad tai, ką paliekame gamtoje, vėliau ir atrandame. Jei kiekvienas iš mūsų šiukšlins, neturėsime laisvos vietos stovyklavimui. Kiekvienas turi būti atsakingas už save“, – apie svarbias piliečių pareigas kalbėjo specialistė.
Ji patarė, kad žmonės, ypač su mažais vaikais, į viešuosius paplūdimius ir stovyklavietes neturėtų eiti basi arba rinktis tvarkomas teritorijas.
 
Vienas klausimas
Ar išvykdami iš stovyklavietės susirenkate šiukšles?

Edgaras:
- Konteinerių stovyklose dažniausiai nepakanka. Todėl susirenkam viską į maišus ir išsivežame. Išmetame prie namų. O prišiukšlinta – vienur daugiau, kitur mažiau. Matyt, nuo žmonių kultūros priklauso.

Inga:
- Šiukšles susirenkame visada. Gamtoje konteineriais nesinaudoju. Tai, ką atsivežame, visuomet parsivežame atgal.
 
Giedrė:
- Šiukšles susirenkame patys. Tačiau rūšiavimui skirtų konteinerių prie stovyklaviečių nėra. Besimėtančių šiukšlių ten, kur važiuojame stovyklauti, nebūna daug. Žmonės pasidarė supratingesni ir jas susirenka.