Atliekų išvežėjai vilniečius „auklėja“ grasinimais: jeigu nerūšiuosite, konteinerių neištuštinsime. Nuo tokių pareiškimų šiurpsta ne tik Vilniaus miesto gyventojai, bet ir Aplinkos ministerijos atstovai, kurie Vilniaus miesto savivaldybei jau nusiuntė užklausimą. Tačiau kol kas iš savivaldybės - mirtina tyla. Situacija kaip iš populiaraus anekdoto apie šiukšliavežius: jeigu nesate patenkinti mūsų paslaugomis, grąžinsime jums šiukšlių dvigubai.
Aplinkos ministerija sulaukia Vilniaus miesto gyventojų klausimų, ar teisingai elgiasi atliekų tvarkytojai, siunčiantys įspėjimus, kad nuo šių metų gegužės 1-osios nebus tuštinami mišrių atliekų konteineriai.
Perlenkė lazdą
Aplinkos ministerija sulaukia Vilniaus miesto gyventojų klausimų, ar teisingai elgiasi atliekų tvarkytojai, siunčiantys įspėjimus, kad nuo šių metų gegužės 1-osios nebus tuštinami mišrių atliekų konteineriai. Pranešimus siuntinėjanti įmonė „Ecoservice“ nurodo: „Radus netinkamas atliekas, konteineris nebus tuštinamas. Netinkamas atliekas (įvairūs plastikai, užterštas ir netinkamas perdirbimui popierius, metalo atliekos, organinio stiklo atliekos, tekstilės atliekos, medžio perdirbimo, baldų gamybos atliekos, biodegraduojančios atliekos ir kt.) privalėsite išimti iš konteinerių patys ir sutvarkyti jas pagal galiojančius teisės aktus“.
„Sakyčiau, atliekų tvarkytojas šiek tiek perlenkė lazdą. Kai gavome laišką, gyventojų reakcija buvo tokia: rūšiuokime atliekas teisingai, nors ir anksčiau tai darėme, bet galime dar labiau pasistengti. Tačiau negali būti didesnis katalikas negu Romos Popiežius. Paprašiau mūsų gyvenvietės asociacijos prezidento, kad jis susisiektų su „Ecoservicu“ ir pasakytų, jog mes rūšiuosime, bet kai kurių reikalavimų fiziškai negalime įgyvendinti, nes jie yra pertekliniai.
Pavyzdžiui, kur tada dėti tas biologiškai skaidžias atliekas? Kalbama ne apie žolės pjovimo liekanas – jų iš tikrųjų ten mesti negalima. Bet visokios lupenos, kauliukai, bananų žievės ir panašūs dalykai neišvengiamai patenka į mišriųjų atliekų srautą. Kol gyventojams nebus pastatytas atskiras konteineris tokioms maisto atliekoms ir seniems skudurams, jie turi būti metami į bendrąjį konteinerį“, - į situaciją reaguoja sostinės Džiaugsmo gatvės gyventojas Inesis Kiškis.
Negrasino, o mandagiai prašė?
Savo ruožtu atliekų tvarkytojas ginasi, jog buvo neteisingai suprastas. „Žmonės dažnai skaito ir perskaito tai, ką jie nori perskaityti, bet ne tai, kas parašyta. Ten parašyta:
„Mieli klientai, primename, kad į komunalinių atliekų konteinerį negalima mesti negerų dalykų. Tai yra užteršto popieriaus ir plastiko, žaliųjų atliekų, statybinių ir kitokių netinkamų atliekų. Apie jokias antrines žaliavas, komunalines atliekas ar apie prievartinį rūšiavimą nėra nė kalbos.
Taip, pripažįstame, galbūt ne visai aiškiai žmogui parašyta, kas yra užterštas popierius. Bet nežinau, kaip kitaip galima parašyti? Tai yra chemikalais užterštas popierius. Pavojinga atlieka. O jūs galite užduoti klausimą, ką mūsų Aplinkos ministerija daro, kur suteikia gyventojams informacijos, kad jie suprastų, ką galima mesti į konteinerius ir ko negalima. Ne mūsų pareiga gyventojus mokyti. Mūsų pareiga yra išvežti atliekas“, - aiškino UAB „Ecoservice“ Vilniaus padalinio komercijos vadovas Marius Katkus.
Įdomiausia tai, kad tame „mandagiajame“ pareiškime gyventojams tiesiai šviesiai paaiškinta, jog į vietą atvykęs atliekų tvarkytojas tikrins konteinerių turinį. „Na, tai įsivaizduokite, jeigu atvažiuojame, atidarome konteinerį ir randame, kad jis pilnas plytų. Tokio konteinerio neimsime. Ir klientas pats turės jį ištuštinti. Jeigu jis to nenorės, skambins mums ir mes pasiūlysime savo paslaugas. Už atskirą mokestį tą konteinerį ištuštinsime“, - apie viską pagalvojo komercijos vadovas.
Tačiau bent minimalios informacijos, kaip teisingai rūšiuoti atliekas, kokias galima mesti į komunalinių atliekų konteinerius, o kokių ne, įmonės internetiniame puslapyje pasigedau.
„Pripažinsiu, kad nėra. Reikės turbūt „įmesti“. Pasižadu, kad per savaitėlę mūsų puslapyje bus sukurta lentelė, ką galima, ko negalima daryti.
Esmė ta, kad tuoj visas komunalines atliekas vešime į mechaninio biologinio apdorojimo fabriką. Jie nepriiminės iš mūsų atliekų, jeigu ras netinkamų“, - kur šuo pakastas, aiškina vadovas.
Negali atsisakyti
Aplinkos ministerijos nuomone, šie atliekų tvarkytojų grasinimai neteikti gyventojams viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pažeidžia viešąjį interesą.
„Prieš porą savaičių iš Vilniaus miesto gyventojų esame gavę nusiskundimų. Atliekų tvarkytojas siunčia perspėjančius laiškus, kad nebeišveš iš jų komunalinių atliekų. Vis dėlto už sistemos kūrimą ir už paslaugų užtikrinimą atsakinga ne įmonė, o savivaldybė. Tai - jos pareiga. Taip pat savivaldybė yra atsakinga už gyventojų aprūpinimą rūšiavimo konteineriais ir už visuomenės informavimą“, - sako
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovas Dalius Krinickas.
Anot jo, jeigu savivaldybės teritorijoje konkretus atliekų tvarkytojas nenori, negali arba nesugeba atlikti paslaugos, savivaldybė turi imtis priemonių, kad tos paslaugos gyventojams toliau būtų teikiamos. „Iš tikrųjų nė viename teisės akte nėra numatyta, kad gyventojams gali būti neteikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos. Atliekų tvarkymas yra viešoji paslauga, kuri būtina kiekvienam gyventojui. Savivaldybės negali atsisakyti jiems teikti viešąsias paslaugas. O gyventojų švietimas, sąmoningumo didinimas, kaip reikia rūšiuoti atliekas, turi būti vykdomas lygiagrečiai, o ne griebiantis sankcijų: jeigu nerūšiuoji, tada išvis neišvešime atliekų“, - sako D.Krinickas.
Atsižvelgdama į pastaruosius atliekų tvarkytojų pranešimus, ministerija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu pagrįsti, kuo vadovaujantis atliekų tvarkytojai atsisako išvežti Vilniaus miesto gyventojų mišrias komunalines atliekas ir įpareigoja gyventojus atliekas tvarkyti patiems. Taip pat prašo paaiškinti, kokiu būdu bus užtikrinamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, jeigu staiga atliekų tvarkytojas nutrauks jų išvežimą. Atsakymo ministerija kol kas nesulaukė.
Komentaras
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento laikinasis Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vadovas Valdas Juodis:
- Matote, dabar šiek tiek keičiasi atliekų tvarkymo sistema. Kas seniau keliaudavo į jų (atliekų tvarkytojų – red.) bazes ir jie patys galėdavo dar perrūšiuoti, dabar viskas bus vežama į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Jeigu ten nustatys, kad atliekos neatitinka reikalavimų, yra primaišyta to, ko neturi būti, sakykime, medžio atliekų ar popieriaus kalnai, vežėjai bijo, kad bus priversti važiuoti atgal. O jiems yra draudžiama kitur išsikrauti atliekas. Tiesiog jie bando atkreipti dėmesį, kad žmonės nemestų to, ko nereikia, į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
Seniau tvarka buvo lankstesnė. Dabar reikalavimai sugriežtinti.
Naujos Atliekų tvarkymo taisyklės įsigalios nuo spalio pirmos dienos. Iki to laiko tikimės viešojo konkurso būdu parinkti mišrių komunalinių atliekų vežėjus, patvirtinti rinkliavos už atliekų tvarkymą skaičiavimo metodiką ir nuostatus, atlikti kitus darbus, reikalingus rinkliavos įvedimui. Dėl naujųjų taisyklių gyventojai nepajus jokių nepatogumų. Tie, kas rūšiavo atliekas, rūšiuos ir toliau, o tie, kam tas nerūpėjo, gal susimąstys, nes norėdami sumažinti rinkliavos dydį, bus priversti rūšiuoti, mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekį.
Komentuoti: