Ar brakonierių laimikis keliaus ant varguolių stalo?

Deimantė Zailskaitė
2015-05-22
Jau kuris laikas diskutuojama, kaip geriau panaudoti iš brakonierių „konfiskuotą“ laimikį – žuvį, taip pat žvėrieną. „Maistui tinkama produkcija galėtų būti atiduodama skurdžiai gyvenantiems žmonėms arba labdaringoms organizacijoms“, - siūlo aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Tačiau Aplinkos ministerija negauna Maisto ir veterinarijos tarnybos „palaiminimo“.
Ar brakonierių laimikis keliaus ant varguolių stalo?
Aplinkos ministerija bando įrengti tvarką, kad maistui tinkama iš brakonierių konfiskuota žuvis būtų atiduodama skurdžiai gyvenantiems, vargstantiems Lietuvos gyventojams arba labdaringos organizacijoms.

Pasigedo žmogiškumo
Kur yra „padedamas“ brakonierių laimikis? „Brakonierių laimikis dažniausiai utilizuojamas: inspektoriai tiesiog medžioklės atliekų duobėse jį „laidoja“. Žinoma, procesas filmuojamas, kad nekiltų abejonių. O kitais atvejais, teisės aktams leidžiant, produkcija keliauja į zoologijos sodus“, - pasakoja aplinkos viceministras Linas Jonauskas. - Aplinkos ministerija bando įrengti tvarką, kuri tiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Mūsų siūlymas – kad maistui tinkama produkcija būtų atiduodama skurdžiai gyvenantiems, vargstantiems Lietuvos gyventojams arba labdaringoms organizacijoms. Tačiau susiduriame su tam tikromis problemomis. Iš vienos pusės argumentai logiški: turime užtikrinti, kad žuvis nebūtų sugedusi. Taip pat reikalinga pažyma, užtikrinanti jos tinkamumą maistui. Bet, man atrodo, turėtų būti ir žmoniškumo argumentai. Jeigu Lietuvoje, kaip sakoma, yra apie pusė milijono žvejų, nei vienas jų sugautos žuvies niekur neneša tirti, o vežasi namo ir vartoja maistui. Pavyzdžiui, jeigu yra kilogramas kuojų - tai yra menkavertė žuvis ir jos kiekis nėra didelis, - tikrai nereikia jos vežti dvidešimt kilometrų į labdaringą valgyklą. Bet jeigu pasitaiko didžiulis kiekis vertingos žuvies, viršijantis penkiolika dvidešimt kilogramų, ir akivaizdūs požymiai rodo jos tinkamumą maistui pagal kvapą, žiaunų spalvą ir kitus požymius, - ją būtų galima įdėti į automobiliuose įtaisytus mini šaldiklius ir pristatyti labdaringoms organizacijoms“, - svarsto viceministras L.Jonauskas.
Aplinkos ministerija jau prieš gerus metus parengė atitinkamą projektą su tvarkos aprašu. Tačiau „palaiminimo“ iš Maisto ir veterinarijos tarnybos dar negavo.
„Panaši situacija ir su žvėriena. Todėl aplinkos ministras pageidavo, kad artimiausiu metu organizuotume susiėjimą su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovais. Aš manau, kad reikia tiesiog liberaliau pasižiūrėti ir tikrai galima rasti sprendimą. Kolegoms reikėtų tik šiek tiek nusileisti ir mes tikrai galėtume tą žuvį sėkmingai dalyti žmonėms“, - įsitikinęs viceministras.

 
Įžvelgia riziką vartotojams
Buvo suorganizuotas atsakingų VMVT ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovų susitikimas bei diskutuota dėl galimybės brakonierių sugautą žuvį perduoti žmonių maistui.
VMVT laikosi pozicijos, kad būtinas bendras sprendimas dėl sąlygų, kurios užtikrintų tokios žuvies saugą ir kokybę.
„Aplinkos ministerija pasiūlė tvarką, kad nelegaliai sugautos žuvys būtų atiduotos vaikų ar senelių globos namams, tačiau jis nėra priimtinas, kol neįvertinti keli esminiai aspektai“, - komentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjas Mantas Staškevičius. – Visų pirma – saugos klausimas. Gyvūninės kilmės produktai (šiuo atveju – žuvys) yra labai jautrūs įvairiems aplinkos faktoriams. Pavyzdžiui, transportavimo ar laikymo temperatūrai ir trukmei. Neužtikrinus tinkamų sąlygų, tokiuose produktuose greitai dauginasi įvairūs patogeniniai mikroorganizmai, prasideda gedimo procesai, taigi didėja rizika vartotojams. Žuvyse esantys parazitai gali sukelti įvairių alergijų. Ypač vaikams. Kai kurios brakonierių laimikiu tampančios žuvys, pavyzdžiui, unguriai, yra labai riebios, tad ne visiems ją rekomenduojama vartoti. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems kepenų ar virškinimo trakto ligomis ir vaikams, kurių virškinimo sistema dar nėra iki galo susiformavusi suvirškinti tokį maistą.“
Be to, vartodamas paties sugautas žuvis maistui, asmuo pats prisiima ir visą atsakomybę dėl galimos rizikos, jei suvartotas produktas pakenks jo sveikatai.
„Šiuo atveju nėra išspręstas atsakomybės klausimas: kas privalės atlikti tokių žuvų laboratorinius tyrimus dėl parazitų, kenksmingų medžiagų ir panašiai, kas įvertins jos tinkamumą žmonių maistui bei atsakys už tai, kad vaikų ar senelių globos įstaigoms pateikta žuvis yra saugi ir kokybiška? Taip pat pastebėtina, kad daugelis labdaros valgyklų neturi tinkamų šaldytuvų ar patalpų tokiai žuviai apdoroti, nes jos gamina maistą dažniausiai tik iš negreit gendančių maisto produktų: kruopų, miltų, makaronų ir taip toliau. Be to, kyla abejonių dėl tokio „laimikio“ perdavimo skaidrumo, mat turi būti užtikrinta, kad konfiskuoti žuvų kiekiai sutaps su kiekiais perduotais labdaros organizacijoms. Konfiskuotos žuvys neturėtų būti naudojamos komerciniais tikslais.
Susitikimo metu pasiūlėme galimybę centralizuotai spręsti šią problemą, tai yra paskirti keletą labdaros gavėjų (pavyzdžiui, „Maisto bankas“), kurie turėtų visas higienines sąlygas atitinkančias patalpas ir turėtų galimybę tokias žuvis tvarkyti: išskrosti ir išvalyti, supjaustyti, termiškai apdoroti, supakuoti ir padalinti kitiems labdaros gavėjams. Tačiau nei viena labdaros įstaiga nesutiko prisiimti tokios atsakomybės“, - sako M.Staškevičius.

 
Komentarai
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas:

- Sakykime, atima kontrabandinį alkoholį arba cigaretes ir paskui sako: parduokime nenaikinę. Bet buvo priimtas sprendimas ir, manau, teisingas, kad tokius nelegalius dalykus reikia naikinti. O dėl žvejybos, jeigu brakonierių žuvis yra gyva ir tinkama paleisti atgal, jeigu įmanoma, ją reikėtų paleisti. Bet kitą žuvį, aišku, utilizuoti irgi gaila... Kita vertus, ar nesumaišysime dviejų dalykų: kuo daugiau brakonieriai pagaus, tuo daugiau maitinsime vargstančius žmones. Man truputį logikos trūksta. Vadinasi, kuo daugiau brakonieriaus, tuos geriau vargstantiems žmonėms. Aš manau, kiekviena nusikalstama veika įgytas daiktas turi būti naikinamas.
 

Aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius:

- Jeigu žuvys yra neseniai sugautos, nepradėjusios gesti, šaltuoju metų laiku ilgiau išbūna. O jeigu vasarą „guli“ neištrauktos iš tinklų keletą valandų, praktiškai jos gali būti tinkamos tik utilizuoti. Tai - labai slidus reikalas. Sunku užtikrinti jų kokybę. Reikėtų atlikti išsamius tyrimus, norint perduoti žmonių maitinimui. Antra vertus, nebūna tokių didelių kiekių. Dažniausiai tos sumos, kurios labai įspūdingai atrodo, susidaro dėl to, kad būna sužvejota saugoma rūšis arba gaudoma draudžiamu laiku ar draudžiamoje teritorijoje. Sunku pasakyti, kada ir kur būtų galima tikėtis didesnio brakonierių laimikio.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris