Komentuoja specialistas
Psichologas dr. Marius Daugelavičius:

- Bet kuri priklausomybė atsiranda, kai žmogus turi kokią nors vidinę psichologinę problemą. Galbūt žmogų kamuoja neigiamos emocijos: pyktis, susierzinimas, vienatvė, bendravimo stoka. Pavyzdžiui, jį kamuoja santykių problemos. Kaip jas išspręsti, nežino. Ką tuomet reikia daryti? Žinoma, slopinti emocijas. Rūkymas padeda jas numalšinti. Tai patogu, tačiau problemos parūkius juk nedingsta. Taigi, kiekvieną kartą pasijutus blogai, emociškai nestabiliai, griebiamasi cigaretės. Taip ir formuojasi priklausomybė.
Kita situacija – žmogus nuolat bėga, lekia, dirba. Jis nuolat užsiėmęs ir neleidžia sau pailsėti. Kad daro žmogus, kuris rūko? Pauzę: išeina, palieka visus reikalus ir tiesiog ramiai pabūna su cigarete. Taip randamos kelios minutės poilsio. Jei žmogus nerūko, jam lyg ir nepatogu ilsėtis. Rūkymas tampa tarsi „legaliu“ pertraukėlės pretekstu. Iš esmės tuomet žmogui ne tiek reikia rūkyti, kiek pailsėti.
Dar vienas pretekstas užtraukti dūmą – kompanija. Jei žmogų supa rūkantieji, jis nenori išsiskirti, būti „balta varna“. Be to, rūkantieji kartu dar ir pasikalba. Kur kitur pasikalbėsi? Jei trūksta komunikavimo, cigaretė tarsi tampa vienijančiu elementu.
Jaunimui cigaretės – savarankiškumo, maišto ženklas: „Nesvarbu, ką sako tėvai“. Kuo daugiau tėvai kartoja, kad rūkyti blogai, tuo labiau jis nori daryti savaip.
Variacijų gali būti daug. Tačiau rūkymas pats savaime nėra tai, kas laiko. Dažniausiai esmė yra psichologiniai momentai, slypintys „už kadro“. Ir jei jie nejudinami, su rūkymu kovoti labai sunku.
 
Verta žinoti
Kiekvienais metais trečiąjį lapkričio ketvirtadienį minima Tarptautinė nerūkymo diena. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai tikina, kad tai – gera proga atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti rūkymo. Savo ir savo artimųjų sveikatos labui. Ypač vaikų.
PSO ekspertų teigimu, daugiau nei 700 mln. pasaulio vaikų yra nuolatiniai pasyvaus rūkymo įkaitai. Jeigu būnate tarp rūkančiųjų ir kvėpuojate tabako dūmais, tai ir jūs rūkote kartu su jais. Toks rūkymas vadinamas pasyviu arba prievartiniu. Valanda, praleista prirūkytoje ir blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui.
Vaikų organizmas ypač jautrus įvairių nuodų poveikiui. Jei namuose rūkoma, vaikai, ypač maži, auga ir vystosi blogiau, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, didesnis jų mirtingumas. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusius, jie ir patys užaugę dažniau tampa rūkančiais.