Apie kraujo donorystę: reikia kalbėtis, mąstyti, jausti kitą žmogų kaip savą

Evelina Machova
2015-11-13
Praėjusią savaitę Nacionalinis kraujo centras, kartu su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centru bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikomis apdovanojo kelias dešimtis neatlygintinų kraujo donorų.
Apie kraujo donorystę: reikia kalbėtis, mąstyti, jausti kitą žmogų kaip savą
Austėja sako, kad prieš septynerius metus, kai susirgo leukemija, kiekvienas donorų dovanotas kraujo lašas jai buvo gyvybiškai svarbus. O Gabrielius Liaudanskas, grupės „G&G Sindikatas“ lyderis teigė, kad geriems darbams nereikia ieškoti tinkamos progos.


„Mes vykstame visur, kur tik esame kviečiami, kas tik rodo iniciatyvą. Kraujas yra vertybė, donorai atiduoda dalį savęs. Stengiamės įrodyti šios kilnios misijos svarbą ir prasmę. Juk kraujas - nepagaminama gėrybė, tai ne įprastas vaistas“, - sako Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė.
 
Apie pavėlavimą
Grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas, visiems geriau žinomas Svaro pseudonimu, sako, kad geriems darbams kiekvieną mūsų inspiruoja nutikimai. „Stoviu toks plikas ir rūstus, o prisiminus istoriją, kuri mane paskatino tapti kraujo donoru, darosi graudu. Matot, ir balsas dreba, ašaros kaupiasi... Gyvenime turi būtinai kas nors nutikti, kad pradėtum veikti. Prieš kelerius metus sulaukiau gero draugo skambučio. Sako, „chebra“, reikia, kad atvažiuotumėte į ligoninę ir duotumėte kraujo. Jo mergina susirgo sunkia kraujo liga. Mes, žinoma, jautėmės jauni ir stiprūs vyrai, kurie viską gali, bet ne šiandien, o rytoj. Tačiau rytoj irgi neišėjo, nes treniruotė, poryt atsirado kažkokių svarbesnių reikalų. Po savaitės sulaukiu to paties draugo skambučio: „Ačiū, vyrai, nebereikia.“ Negaliu pamiršti šios istorijos, bet žinau, kad daugiau niekada nepavėluosiu“, - sako G.Liaudanskas, daugiau nei dvidešimt kartų neatlygintinai dovanojęs kraujo. Žinomo dainininko teigimu, jei ieškosime pasiteisinimo ar tinkamos progos neatlygintinai dovanoti kraujo, tokia diena gali ir neateiti. Todėl kiekvienas turėtume užduoti klausimą, ar tikrai verta laukti tinkamo laiko ar progos?
Austėja Kalamaitė sako šiandien nė neįsivaizduojanti, kaip padėkoti neatlygintiniems kraujo donorams už galimybę gyventi. Prieš septynerius metus jauna mergina susirgo ūmine leukemija. Prireikė ne vieno ir ne dviejų kraujo perpylimų bei po to sekusios kaulų čiulpų transplantacijos, kad Austėja galėtų pasakyti ačiū. „Tik donorų dėka esu čia, kur esu. Man tai buvo gyvybiškai svarbu. Net nerandu tinkamų žodžių, kaip galėčiau padėkoti už išgelbėtą gyvybę, tik žemai nusilenkti“, - sako Austėja.
 
Apie atsakomybę

Danutė Mikalauskienė, beje, viena iš nedaugelio moterų gavusi Garbės donoro apdovanojimą, sako, kad neatlygintinai dovanoti kraujo ją paskatino šio trūkumas. „Pamenu, mano tėvelis gulėjo ligoninėje, operacijos metu prireikė kraujo. Sesutei teko ilgokai stovėti gatvėje, kol surado donorą. Žinoma, tai buvo seniai, bet šis įvykis mane paskatino dovanoti kraujo. Esu artistė, daug gastroliuoju, jaučiuosi energinga ir galiu patvirtinti, ką sako šveicarai – kraujo donorystė yra jaunystės ir geros nuotaikos šaltinis. Tiesa, aš savimi labai rūpinuosi, ir ne tik todėl, kad jausčiausi gerai, bet jaučiu atsakomybę už tą žmogų, kuriam bus perpiltas mano kraujas“, - sako D.Mikalauskienė. Moteris pripažįsta, jog kartais pasvajoja sutikti žmogų, kuriam jos dovanotas kraujas išgelbėjo gyvybę. Donorė sako, jog žinių apie kraujo donorystę trūksta ne tik visuomenei, bet ir šeimos gydytojams. „Tarkim, mano šeimos gydytoja, sužinojusi, kad esu kraujo donorė, klausė: „Danute, na, kam gi tu tai darai? Kam tau to reikia?“ Tokie klausimai iš medikų lūpų stebina. Į juos net atsakymo neturiu. Tuomet pagalvoju apie jauną žmogų... Ar lankydamasis pas tokį šeimos gydytoją jis supras, kuo yra svarbi kraujo donorystė?“ - kelia klausimą D.Mikalauskienė.

Apie vertybes
Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto vyresnysis inžinierius Rimantas Varanavičius kolegijoje tarp jaunimo, kaip pats sako, yra neblogai žinomas ir ne dėl ko kito, o dėl neatlygintinos kraujo donorystės. „Kraujo dovanojau iš viso šešiasdešimt penkis kartus. Galėjau ir daugiau, jei ne tas nurodymas, kad dovanoti kraujo gali tik penkis kartus per metus. Nors realiai būtų galima kas du mėnesius, ir tuomet išeitų visi šeši“, - skaičiuoja R.Varanavičius. Garbės donoras sako specialiai neskaičiavęs, kiek kartų dovanojo kraujo. Tačiau pripažįsta, kad apimdavo labai malonus jausmas, kai jaunimas per akcijas kolegijoje vis paklausdavo, kiek kartų jis dovanojo kraujo, o sužinoję skaičių – 60 ir daugiau, nustebdavo.
„Jei žmogui kraujo donavimas atrodo baisi, sudėtinga procedūra, galiu nuraminti, jog patiriami negalavimai, jei tokių ir būtų, yra tik laikina būsena - tai praeina. Galiu pasakyti, jog kraujo donorystė - gyva auka už kitų žmonių sveikatą, o gal net gyvybę. O tikro poelgio pavyzdys yra paveikiausia ir labiausiai motyvuojanti paskata. Vargu, ar įmanoma kaip nors kitaip paskatinti, jei ne parodant savo veiksmais, o paskui gal ir žodžiu užtvirtinant, jog kraujo donorystė - gera ir reikalinga“, - samprotauja R.Varanavičius, savo poelgiu paskatinęs neatlygintinai dovanoti kraujo ir sūnų Simą. Tiesa, garbės donoras R.Varanavičius apgailestauja, kad dėl amžiaus cenzo, pernai jam sukako 65-eri, jis daugiau nebegali dovanoti kraujo. Tačiau šią misiją perėmęs sūnus Simas, o vėliau tikėtina gražią tradiciją tęs ir anūkas Rojus, sako stengsis neatsilikti nuo tėčio. „Dinastija jau sukurta: sūnus neturi kito pasirinkimo, o anūkas auga stiprus ir aktyvus jaunuolis. Tikiuosi, kad jie perims mano misiją“, - svarsto R.Varanavičius. Pasmalsavus Simo, kaip jam sekasi sekti tėvo pėdomis, šis šypsosi: „Kad pasivyčiau tėtį, kraujo teks dovanoti dar mažiausiai penkiasdešimt kartų.“
 
Apie dinastijas
Romualdas Neliubšys, sako kad dviejų sūnų Žilvino ir Luko tapti neatlygintinais kraujo donorais specialiai neskatino. Viskas išėjo natūraliai. Garbės donoro vardo nusipelnęs Romualdas pirmąkart kraujo davė, kai gimdė žmona. Vėliau kraujo prireikė, kai žmonos pusbroliui buvo atliekama širdies operacija. „Tada visi - ir giminės, ir draugai, ir bendradarbiai - važiavome duoti. Mano kraujo grupė - reta, tad kai paskambindavo ir atlėkdavau. O paskui įsitraukiau“, – pasakoja vyras. Romualdas prisimena ne vieną istoriją, kuomet buvo skubiai kviečiamas, bet jomis nesigiria. Šiomis istorijomis mielai dalijasi vyresnysis sūnus Žilvinas. „Pamenu kartą, buvo berods sekmadienis. Tėvą skubiai iškvietė į ligoninę, nes kūdikėliui prireikė būtent jo grupės kraujo. Išlėkė metęs visus darbus“, - pasakoja Žilvinas Neliubšys, pats neatsiliekantis nuo tėčio ir kraujo dovanojęs jau daugiau nei aštuoniasdešimt kartų. Tiesa, Romualdas, kraujo dovanojęs 88 kartus, sako skaičiuojąs tik tuos kartus, kuomet kraujo dovanojo nepriklausomai Lietuvai. Šiemet vyrui sukanka šešiasdešimt penkeri – riba, kuomet jis jau nebegalės būti donoras. „Liūdna, bet nieko nepadarysi. Kai aš daviau paskutinį kartą, mano anūkas Simonas - pirmą. Kaip viskas bus ateityje, neaišku, bet pradžia gera“, - šypsosi Garbės donoras.



Neatlygintinų kraujo donorų Varanavičių dinastija: (iš kairės) marti Jūratė, Garbės donoras Rimantas Varanavičius, nelygintinai kraujo dovanojęs 65 kartus, sūnus Simas, neatlygintinai kraujo dovanojęs daugiau nei dešimt kartų ir anūkas Rojus, kuris, pasak tėčio, ateityje taip pat bus kraujo donoras. 




Neatlygintinų kraujo donorų Neliubšių dinastija: (iš dešinės) šeimas galva Romualdas Neliubšys, neatlygintinai kraujo dovanojęs 88 karus, anūkas Simonas - kol kas dar tik pradedantis kraujo donoras ir sūnus Žilvinas, neatlygintinai kraujo dovanojęs 81 kartą.


Apie argumentus
Pasak Nacionalinės donorų asociacijos prezidento Dariaus Tumšio, pastarieji metai kraujo donorystei yra lūžio. „Plūstelėjo nemažai jaunimo, idealistų, kurie nori dovanoti kraujo, niekieno ypatingai neraginami, tiesiog suvokdami tai kaip pareigą. „Manau, kad šiemet iki metų pabaigos išlaikysime aštuoniasdešimt procentų neatlygintinos donorystės. Tai - vienas didžiausių šios srities laimėjimų per pastaruosius kelerius metus“, - sako D.Tumšys.

Anot jo, donorai yra unikalūs sveikatos apsaugos sistemoje, nes jie vieninteliai - sveiki žmonės, nes tik tokie gali duoti kraujo.
Kolegai pritaria ir Ž.Neliubšys, o į klausimą, kokius argumentus jis pateikia žmogui, teigiančiam, jog kraujo duotų į nelaimę patekusiam artimajam, tačiau dėl donorystės apskritai abejojančiam? „Klausiu žmogaus: ar galėtum nelaimės akivaizdoje per valandą surasti dešimt žmonių, kurie sutiktų duoti kraujo? Vargu, netgi pasinaudodamas šiuolaikinėmis technologijomis, mat vienas bus apsirgęs gripu, kita – nėščia, o trečias išvykęs į komandiruotę... O jeigu dar sunkesnė užduotis - surasti dešimt tos pačios kraujo grupės žmonių?.. Tenka pripažinti, jog tai – neįmanoma. Taigi, kas būtų, jeigu Nacionaliniame kraujo centre ir gydymo įstaigose nebūtų kraujo atsargų? Todėl ir sakau: apie donorystę reikia kalbėtis, mąstyti, jausti kitą žmogų kaip savą, drįsti jį mylėti, kad iš meilės galėtum dalytis tuo, kas brangiausia“, - sako Ž.Neliubšys.

 
Komentaras
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė:

- Pirmą kartą neatlygintiniems kraujo donorams Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimai buvo įteikti prieš devynerius metus. Tuomet buvo apdovanoti 6 asmenys. Prieš septynerius metus pirmą kartą Lietuvos neatlygintinos kraujo donorystės istorijoje suteikti Garbės donoro vardai. Įvairūs garbės vardai suteikti jau 1418-ai mūsų šalies donorų iš jų: 903 – donorystės žymūno, 392 – nusipelniusio donoro, 123 – Garbės donoro. Turiu prisipažinti, kad pernai, kuomet tokios pat šventės metu kalbėjau apie neatlygintinos donorystės skaičius, netikėjau, kad mums pavyks ją šitaip kilstelėti. Nuo trisdešimties procentų iki aštuoniasdešimties. Dabar tikrai tikiu, kad kitąmet pasieksime ir šimtą neatlygintinos donorystės procentų. Svarbu, kad visi ir toliau taip entuziastingai dirbtų.


Laimėjimai

Nacionalinio kraujo centro Donorystės skyriaus vedėjas Giedrius Bakučionis:

Modernios technologijos padeda pritraukti jaunimą. Todėl prieš Kalėdas ketiname paleisti ir mobiliąją kraujo donorystės aplikaciją. Mintis kilo iš noro žingsniuoti koja kojon su technologijomis. Be to, ir užsienio šalių patirtis rodo, kad šiandieniame pasaulyje, kur mobilusis telefonas nėra tik priemonė paskambinti, o puikiai pasitarnauja ir norint pranešti žinią platesniam žmonių ratui. Šioje vietoje, žinoma, padeda ir socialiniai tinklai. Pastebime, kad pasitelkę įvairias technologijas sulaukiame vis daugiau jaunimo. Net vasaros metu vykęs maratonas nustebino. Net nedideliuose miesteliuose susirinko labai daug norinčiųjų neatlygintinai dovanoti kraujo. Komunikacijos priemonės davė savo. Žmonės pradėjo vėl tikėti kraujo donoryste.
Grįžtant prie mobiliosios aplikacijos yra ir dar viena labai įdomi funkcija, kuri prisidės prie kraujo donorystės skaidrumo. Kiekvienas dovanojęs kraujo bus informuotas trumpąją žinute, kuriame mieste jo kraujas buvo panaudotas. Panaši sistema veikia Švedijoje. Tiesa, ten donoras informuojamas tik apie tai, kada jo kraujas panaudotas, o mes dar nurodysime ir miestą. Tai reikalinga. Esame Nacionalinis kraujo centras, aptarnaujame visą Lietuvą ir žmogus, davęs kraujo Visagine, pamatys, kad jo kraujas gali būti panaudotas Klaipėdoje ar kitame mieste. Tikslas parodyti, kad niekas niekur nedingsta.

Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo donorų organizatorius, donoras žymūnas Donatas Šniutė:

-
 Dirbu su Panevėžio ir Šiaulių jaunimu, skaitau jiems paskaitas apie donorystę ir raginu nelikti abejingiems. Man labai smagu su jais bendrauti, tai, galima sakyti, primena ir mano paties pirmąsias patirtis, kai tapau neatlygintinu kraujo donoru. Žinote, jaunimas aktyvus ir net tampa madinga aštuonioliktąją gimtadienį sutikti Nacionaliniame kraujo centre dovanojant kraujo. Džiaugiuosi, kad daug gražaus jaunimo auga. Pastaruosius kelerius metus stebiu tarp jaunimo tam tikrą lūžį ir tai itin džiugina.






Tarp kitko
Nuo 1999 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skatina neatlygintiną donorystę. Todėl nuspręsta pagerbti šioje kilnioje veikloje dalyvaujančius asmenis, įsteigti garbės donorų vardus. Donorui, nemažiau, kaip 20 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 100 kartų plazmos, įteikiamas donorystės žymūno pažymėjimas. Nemažiau kaip 30 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 150 kartų plazmos donoras, gauna nusipelniusio donoro pažymėjimą.
Aukščiausias apdovanojimas – Garbės donoro vardas (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) suteikiamas donorui, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvaujančiam nemokamos donorystės veikloje.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris