Ekspertai, mokslininkai, gydytojai vieningai sutaria, kad nesprendžiant antimikrobinio atsparumo problemos kyla pavojus, jog ateityje infekcijoms gydyti neturėsime veiksmingų antibiotikų, o chirurginės operacijos bus gerokai pavojingesnės. Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kartu su Europos maisto saugos tarnyba mokslinėje konferencijoje diskutavo, kaip stabdyti esamą situaciją.
Pasak eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio antimikrobinio atsparumo problema visuomenei nėra gerai žinoma, nors kasmet ji vien Europoje nusineša daugiau nei dvidešimtis žmonių gyvybių. Pritardamas komisarui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas Deividas Kliučinskas teigia, jog tarnybos parengtame plane didesnį dėmesį numatyta skirti visuomenės informavimui.
Skiriama per mažai dėmesio
Konferencijoje „Iššūkiai sprendžiant antimikrobinio atsparumo problemą“ specialistai teigė, jog pastarųjų metų tendencijos, kalbant apie atsakingą antibiotikų vartojimą, ne itin kito. Ekspertų teigimu, dėl problemos masto ir naujų atsparių rūšių mikroorganizmų vystymosi spartos, šiandien tai - vienas svarbiausių visuomenės sveikatos klausimų. Todėl labai svarbu skatinti visuomenę tinkamai vartoti antimikrobinius vaistus, kad gydomasis poveikis būtų didžiausias, o atsparumas antibiotikams formuotųsi kiek įmanoma lėčiau.
„Mano nuomone, problemai skiriamas per mažas visuomenės dėmesys. Specialistai dirba, mokslininkai įrodinėja, tačiau pagrindinė žinutė, kad kasmet dėl bakterijų atsparumo antibiotikams miršta per dvidešimt penkis tūkstančius Europos gyventojų, panašu, jog visuomenės nepasiekia. Tai turėtų būti viena pagrindinių gvildenamų problemų. Matyt, žmonės dar nelabai suvokia problemos masto ir kokios jos pasekmės bus po dešimties metų. Maža to, kaip teigia ekspertai, dėl šios problemos išlaidos sveikatos priežiūrai padidėja maždaug pusantro milijardo eurų per metus“, - teigė eurokomisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą Vytenis Povilas Andriukaitis.
Paruošė veiksmų planą
Specialistai teigia, kad tai - globali problema, apimanti ne tik mediciną ar veterinariją, bet ir žemės ūkį, aplinkos apsaugą bei kelianti ekonomikos iššūkius. Konferencijos metu akcentuota, kad būtina išlaikyti stiprų nacionalinį, regioninį ir tarptautinį įsipareigojimą vieningai spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą, kuo plačiau informuoti visuomenę apie šios problemos mastą ir grėsmes. Ekspertai pabrėžta, jog labai svarbu skatinti problemos sprendimų ieškoti įvairių sričių ekspertus ir vadovautis principu, kad sveikata yra viena. Lietuvoje nacionalinę antimikrobinio atsparumo mažinimo strategiją įgyvendina ir veiksmų planą paruošė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Tarnyba šiuos metus paskelbė kovos su bakterijų atsparumu antimikrobinėms medžiagoms metais. Parengtas veiksmų planas, kuriuo siekiame aktyviau skatinti antimikrobinių medžiagų vartojimą veterinarijoje, stiprinti veterinarinių vaistų apskaitą bei tęsti profesinės kvalifikacijos kėlimą, siekiant platesnio supratimo apie antimikrobinį atsparumą.
Taip pat parengėme teisės aktus ir rekomendacijas, kuriose didelis dėmesys skiriamas ligų prevencijai ir antimikrobinių medžiagų naudojimui mažinti bei plėtoti ir stiprinti antimikrobinio atsparumo stebėsenos programas. Kitas labai svarbus momentas - aktyviau skleisti informaciją visuomenei, nes, kaip ir sakė eurokomisaras V.P.Andriukaitis, daugeliui tai - dar nežinoma problema“, - teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas Deividas Kliučinskas.
Specialistai pastebi, kad augantis keliaujančių žmonių ir gyvūnų skaičius sudaro palankias sąlygas antimikrobinėms medžiagoms atsparioms bakterijoms plisti tarp šalių ir žemynų. „Todėl bakterijų atsparumas yra pasaulinio lygmens problema, kelianti didžiausią grėsmę visuomenės sveikatai. Norėdami rezultatų, turime vadovautis vieningu požiūriu skirtinguose sektoriuose – medicinoje, veterinarijoje, gyvulininkystėje, žemės ūkyje bei prekyboje“, - sako D.Kliučinskas.
Komentarai
Europos maisto saugos tarnybos Biologinių pavojų ir teršalų skyriaus komandos vadovas Ernesto Liebana Criado:
- Savo pranešime pristačiau Europos maisto tarnybos vaidmenį kalbant apie atsakingą antibiotikų vartojimą, apie sprendimus, kuriuos pateikiame Europos komisijai, kaip vadovaujantis mokslo patvirtintomis gairėmis efektyviausiai spręsti problemą. Konferencijos metu atkreipiau dėmesį į stebėsenos veiklą bei kokie rezultatai pasiekti.
Svarbiausia žinutė, kurią noriu pranešti ne tiek specialistams, kiek plačiajai visuomenei, kad nepaisant to, jog per pastaruosius septyniasdešimt metų nuo antibiotikų atradimo pavyko išgelbėti milijonus gyvybių, šiandien susiduriame su grėsminga situacija. Jos sprendimo negalime atidėti nei dešimtmečiui, nei metams. Turbūt sutiksite, kad pastaruosius kelis dešimtmečius antibiotikai buvo naudojami gana plačiai ir, kaip rodo šiandieniai tyrimai, ne visuomet pagrįstai. Dėl to bakterijos išmoko prisitaikyti.
Žinoma, jos visuomet ras būdą išvengti žalingo naujų vaistų poveikio, todėl būtina išlaikyti turimų vaistų veiksmingumą. Ką turime daryti šiandien? Skatinti tinkamai vartoti antimikrobinius vaistus, kad gydomasis poveikis būtų didžiausias, o atsparumas antibiotikams formuotųsi kiek įmanoma lėčiau. Turime ypač pagerinti visuomenę informavimą šia tema.
Europos veterinarijos gydytojų federacijos prezidentas Rafael Laguens:
- Mūsų organizacija vienija trisdešimt aštuonių Europos šalių nacionalines organizacijas, kurios apima ne tik gydytojus veterinarus, bet ir visuomenės sveikatos specialistus bei universitetų dėstytojus. Kalbėdami apie atsakingą antibiotikų vartojimą tik tarp veterinarijos gydytojų norimo efekto nepasieksime.
Problema juk - globali, vadinasi, ir požiūris turi būti toks pat. Mūsų organizacija dirba penkiose pagrindinėse srityse. Siekiame pagerinti gyvūnų sveikatą, jų gerovės sąlygas, taip pat daug dirbame visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos srityse, bei rengiant būsimus veterinarijos gydytojus. Mano nuomone, tai - neatsiejamos grandys, kalbant apie racionalų antibiotikų vartojimą. Kitas labai svarbus aspektas - komunikacija.
Tiek su visuomene, tiek ir su medikais. Pasirašėme su medikais memorandumą, kad visi kartu sieksime racionalaus antibiotikų vartojimo. Turbūt sutiksite, kad tik naujų veiksmingų vaistų paieškos nepadės išspręsti didėjančios bakterijų atsparumo problemos. Visuomenė su mūsų pagalba turi įsisąmoninti, kad antibiotikus reikia vartoti tik tuos, kuriuos paskiria gydytojas. Tai aktualu kalbant ne tik apie mediciną, bet ir veterinariją.
Žmonės juk nežino, kokios antibiotikų grupės veikia ligos sukėlėją, ar jos skirtos konkrečiai tam gyvūnui. Kiekvienu ligos atveju tiek žmogui, tiek gyvūnui labai svarbu nustatyti tikslų ligos sukėlėją. Savigyda be tyrimų sukelsime daugiau problemų ir masinių nelaimių, nei kad galime dabar įsivaizduoti.
Statistika
Apie 4 mln. Europos Sąjungos pacientų turi problemų dėl bakterijų atsparumo. Pasaulyje dėl šios problemos kasmet miršta 750 tūkst. žmonių. Maža to, prognozuojama, kad po daugiau nei trijų dešimtmečių dėl bakterijų atsparumo pasaulyje mirs 10 milijonų žmonių.
Komentuoti: