Prieš dvejus metus kaimyninėje Baltarusijoje pasireiškus afrikiniam kiaulių marui (AKM), vos po pusmečio pirmieji atvejai nustatyti ir Lietuvoje. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, tai pirmas kartas, kai Lietuva susidūrė su šia liga.
Iš visų ES šalių Lietuva bei Latvija įvardijamos kaip specifinės šalys, kuriose yra labai daug smulkių ūkių, laikoma po vieną dvi kiaules. Specialistų teigimu, būtent smulkieji ūkiai kovojant su afrikinių kiaulių maru kelia daugiausiai problemų.
Regioninis bendradarbiavimas
Specialistai pažymi, jog lyginant su kitomis ligomis, afrikinis kiaulių maras – ne vienos dienos ir ne vienerių metų liga. Situacija sudėtinga, prognozės sunkios, mat yra skaudžių pavyzdžių. Štai Italija ir Ispanija su šiuo maru kovojo apie 50 metų. Ir net ir dabar virusas dar aptinkamas Sardinijos saloje. Kaimyninė Rusija su šia liga kovoja maždaug 12 metų.
Pasak specialistų, bendradarbiavimui tarp regiono valstybių kompetentingų institucijų, užfiksavus pirmuosius ligos požymius, Baltijos šalyse sukurta Europos Komisijos vadovaujama AKM užkrėstų šalių ekspertų darbo grupė.
Bandant stabdyti viruso plitimą operatyviai keistasi informacija apie naujus ligos židinius, laboratorinių tyrimų rezultatus bei išvadas, kodėl ir kaip AKM virusas pateko į regioną, į konkretų kiaulininkystės ūkį. Šiuo metu taip pat kuriama bendra šalių strategija kovai su liga ir siekiama priimti bendras priemones virusui sustabdyti.
Padėjo išvengti draudimų
Iš visų ES šalių Lietuva bei Latvija įvardijamos kaip specifinės šalys, kuriose yra labai daug smulkių ūkių, laikoma po vieną dvi kiaules. Specialistų teigimu, būtent smulkieji ūkiai kovojant su afrikinių kiaulių maru kelia daugiausiai problemų.
Visa šalies teritorija suskirstyta į 3 regionus, kuriuose kiaulių augintojams, kiaulių judėjimui bei kiaulienos ir jos produktų prekybai taikomi skirtingo griežtumo reikalavimai. Regionalizacija padėjo išvengti draudimo iš visos šalies eksportuoti kiaulienos gaminius. Toks draudimas būtų įvestas visai šaliai dėl AKM protrūkių. Dėl regionalizacijos principo apribojimai taikomi zonoms, kuriose nustatyti AKM židiniai kiaulių ūkiuose ar laukinėje faunoje.
Visose šalies savivaldybėse suorganizuoti ekstremalių situacijų valdymo komitetai, aptartos būtinos priemonės, jei rajone nustatomas AKM, sutelktos įvairių institucijų pareigūnų (ugniagesių, policijos ir kt.) pajėgos.Taip pat visuose rajonuose, nesvarbu ar čia buvo nustatytas AMK ar ne, organizuoti praktiniai mokymai imituojant AKM židinio likvidavimą, įvertinant pasirengimo lygį.
Organizuojami teoriniai mokymai privatiems veterinarijos gydytojams ir ūkininkams. Siekiant apie AKM grėsmę ir privalomus biologinės saugos reikalavimus informuoti kaip įmanoma daugiau gyventojų, pasitelkti savivaldybių žemės ūkio skyriai, seniūnijos.
Šernų populiacijos mažinimas
Anot specialistų, svarbu sumažinti labai gausią šernų populiaciją. Mažinti ją, paliekant ne daugiau, kaip pusę šerno kvadratiniame kilometre. Todėl dabar šalyje uždrausta šerti šernus, kartu su Europos Komisija skatinama medžioti šernų pateles, už kurias mokamos išmokos.
Intensyviai bendradarbiaujama su šalies urėdijomis ir medžiotojais, skatinama reguliariai apžiūrėti medžioklės plotus, ieškant dėl AKM kritusių šernų, padedant sutvarkyti tokių židinių teritorijas. Medžiotojai taip pat ėmėsi laikytis sustiprintų biologinio saugumo reikalavimų: gyvūnų apdorojimo aikštelės aptvertos 1,2 m aukščio tvora, kad per ją į teritoriją nepatektų šernai. Prie įėjimų ir išėjimų į aikšteles įrengti dezinfekuojamieji kilimėliai.
Specialistų teigimu, jei ir toliau bus griežtai laikomasi biosaugos reikalavimų, liga gali ir neišplisti visoje šalies teritorijoje.
Tarp kitko
Iš Baltarusijos atvykusių asmenų bagaže radus ir konfiskavus rūkytų kiaulienos gaminių, kai kuriuose jų nustatytas AKM virusas. Todėl sugriežtinta asmenų, atvykstančių iš trečiųjų šalių, asmeninio bagažo kontrolė – griežtai tikrinama, kad į šalį nebūtų įvežama gyvūninių produktų. 2015 m. pasienio postuose iš keliautojų konfiskuota 3,9 t. gyvūninių produktų (kurie sunaikinti).
Imti taikyti griežti biologinės saugos kiaulių laikymo ūkiuose reikalavimai – pagrindinis ir šiuo metu faktiškai vienintelis efektyvus būdas siekiant apsisaugoti nuo užkrato. Ypač daug dėmesio skiriama smulkiesiems kiaulių laikytojams, kuriems įgyvendinti biosaugos reikalavimus yra ypač svarbu, bet kartu ir gerokai sudėtingiau nei dideliam kompleksui.
Komentuoti: