Afrikinio kiaulių maro virusą gali pernešti ir žmonės
Evelina Machova
2015-12-14
Nors žiemą iškylos gamtoje nėra dažnos, maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ragina visuomenę vis viena būti atsargesnę. Mat afrikinio kiaulių maro (AKM) virusą gali pernešti ir žmonės, o nekalti pasivaikščiojimai miške yra viena priežasčių, kuri padeda virusui plisti.
Į neužkrėstas afrikiniu kiaulių maru vietoves infekciją gali pernešti žmonės, kurie prieš tai lankėsi AKM židiniuose, užkrėstose zonose. Virusas gali būti pernešamas ant rūbų, apavo ar transporto priemonių.
Plinta per netiesioginį kontaktą
Afrikinio kiaulių maro virusas per netiesioginius kontaktus ar gamtoje paliekamus maisto likučius gali išplisti į juo neužkrėstas teritorijas. Virusas gali plisti ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas. Paukščiai, musės gali fiziškai pernešti virusą. Taip pat išlieka rizika, kad į neužkrėstas AKM virusu vietoves infekciją gali pernešti žmonės, kurie prieš tai lankėsi AKM židiniuose, užkrėstose zonose – virusas gali būti pernešamas ant rūbų, apavo ar transporto priemonių.
Virusą gali platinti žmonės, kurie turėjo netiesioginį kontaktą su užkratu, tai yra grįžę iš miško ar kitų užkrėstų gamtos zonų. Net neįtardami jie gali pernešti AKM virusą į neužkrėstas teritorijas, pavyzdžiui, į namų ūkius, kuriuose auginamos kiaulės. Todėl žmonėms rekomenduotina, jeigu nėra būtina, nesilankyti afrikinio kiaulių maro užkrėstose zonose.
Pasak specialistų afrikinio kiaulių maro prevencijai ypač svarbus žmonių sąmoningumas.
Nedraudžiama, bet...
Nors vaikščioti po užkrėstus miškus nedraudžiama, bet jei jau apsilankėte, rekomenduojama bent 48 valandas neiti į kiaulių laikymo vietą. Vykstant grybauti ar uogauti į šias zonas patartina turėti pakaitinius viršutinius drabužius ir atskirus batus, kuriais būtų galima persirengti ir persiauti įeinant į mišką. Išėjus reikėtų juos nusirengti ir sudėti į atskirą maišelį, o sugrįžus namo – nedelsiant išskalbti kuo aukštesnėje temperatūroje.
AKM virusas žūsta 70 °C temperatūroje. Apavą reikėtų dezinfekuoti ir švariai nuplauti. Patartina laikytis asmens higienos – grįžus nusiprausti po dušu. Ypač tai aktualu laikantiems kiaulių ar dirbantiems kiaulių ūkyje.
Apie tai, kad miškas užkrėstas, skelbia prie jo esanti informacija. Surinktus grybus patariama nuvalyti vietoje, o jeigu jau parsivežėte namo, atliekų bet kur neišmeskite, bet surinkę jas užkaskite.
Transporto priemonėmis į užkrėstos zonos miškus patartina nevažiuoti, geriau palikti jas tam skirtose pakelės aikštelėse.
Verta žinoti
Maisto atliekas draudžiama palikti automobilių ar turistinėse poilsio aikštelėse, jas privalu išmesti į uždaromus (nuo laukinių gyvūnų apsaugotus) konteinerius.
Kiekvienas žmogus, einantis į mišką ar poilsiaujantis gamtoje, turi tvarkingai elgtis su maisto atliekomis, nepalikti miške maisto likučių. Kas žino, iš kur atvežta ir ką gali savyje slėpti sumuštiniui naudojama mėsa. Virusas labai ilgai išlieka užsikrėtusių kiaulių ar šernų kraujyje, audiniuose, išskyrose, išmatose, skerdenose, šviežioje kiaulienoje ar šernienoje ir kiaulienos ar šernienos produktuose.
Einantiems į mišką verta prisiminti, kad AKM virusas perduodamas ne tik tiesioginio kontakto būdu tarp šernų ir kiaulių, bet ir pernešant jį mechaniškai per apkrėstą inventorių, drabužius, transportą, avalynę, todėl grįžus iš miško reikėtų ne su tais pačiais rūbais skubėti į tvartą, bet pirmiausia persirengti.
Miške pastebėjus gyvūno gaišeną, jokiu būdu jos nelieskite ir prie jos nesiartinkite, o nedelsiant praneškite VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403, kreipkitės į VMVT teritorinį padalinį, esantį kiekviename rajone, arba praneškite privačiam veterinarijos gydytojui.
Komentuoti: