Knarkimas – tai garsinis fenomenas, atsirandantis virpant viršutinių kvėpavimo takų minkštiesiems audiniams. Knarkimą reikėtų vertinti ne kaip komišką įprotį, o kaip potencialiai rizikingą sveikatos sutrikimą.
Knarkiantys žmonės retai kada patys pastebi šį negalavimą. Labiausiai dėl šio sveikatos sutrikimo kenčia knarkiančiojo artimieji.
Tyrimai rodo, kad partnerio knarkimas ne tik sutrikdo kitų namiškių miegą, bet ir gali sukelti depresiją, mažinti darbingumą.
Knarkimas gali būti įvairių sveikatos sutrikimų požymis. Jis ypač pavojingas, jeigu jo metu pasireiškia miego apnėja – kvėpavimo sustojimas. Sutrikdomas normalus visavertis kvėpavimas, todėl audiniuose gali pasireiškia hipoksija (deguonies badas).
Galvos smegenų hipoksija aktyvina simpatinę autonominę nervų sistemą. Staiga padidėja širdies susitraukimų dažnis, pakyla arterinis kraujospūdis, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų. Didėja infarkto, insulto ir staigios mirties rizika
 

---

Atsako specialistas
LSMUL Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja rezidentė Simona Stankevičiūtė:
- Knarkimas – tai garsas, kurį sukelia vibruojantys viršutinių kvėpavimo takų audiniai miego metu. Tai nėra laikoma liga, tačiau sveikas žmogus neknarkia. Knarkimas gali būti įvairių ligų simptomas, iš kurių pati dažniausia obstrukcinė miego apnėja.
Amerikos miego apnėjos asociacija knarkiantiesiems kartu su jų artimaisiais rekomenduoja atsakyti į keletą klausimų:
Ar jūs garsiai ir dažnai knarkiate?
Ar rytais jaučiatės nepailsėjęs, apsnūdęs?
Ar jūs dažnai jaučiatės mieguistas, ir galite greitai užmigti dienos metu?
Ar jūs turite antsvorio arba jūsų kaklas yra storas?
Ar kas nors pastebėjo, kad jūs miegodami žiopčiojate, dūstate ar nustojate kvėpuoti?
Jei į bent vieną šių klausimų atsakoma teigiamai, patartina pasitarti su šeimos gydytoju, ar reikėtų specialistų konsultacijos. Knarkiančiuosius konsultuoja gydytojai, dirbantys miego laboratorijoje. Pokalbio metu išsiaiškinami paciento skundai, įvertinama jo fizinė būklė, anatomija. Įvairių klausimynų pagalba vertinama gyvenimo kokybė, mieguistumas. Įtarus kvėpavimo sutrikimus miego metu, pacientas siunčiamas į miego laboratoriją, kur jam atliekami išsamesni tyrimai.
Dažniausia iš kvėpavimo ligų miego metu yra obstrukcinė miego apnėja. Ji pasireiškia knarkimu bei kvėpavimo sustojimo epizodais miego metu bei mieguistumu dieną. Tai ryškiai blogina sergančiųjų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę, sutrikdo atmintį. Sergantieji žymiai dažniau yra autoįvykių kaltininkai. Įrodyta, kad obstrukcinė miego apnėja gali būti širdies ligų, arterinės hipertenzijos, antro tipo cukrinio diabeto priežastimi. Jiems dažniau įvyksta galvos smegenų insultas ar net gali ištikti staigi mirtis miegant.