Jūros gėrybės – sveika, tik su saiku. Atlikėjo Mino receptai

Gintarė Kaminskienė
2014-10-10
Specialistai pastebi, kad žmonių sąmoningumas didėja – vis daugiau dėmesio skiriama sveikos mitybos įpročių formavimui. Pastaroji neatskiriama nuo žuvies ir jūros gėrybių.
Jūros gėrybės – sveika, tik su saiku. Atlikėjo Mino receptai
Vienintelis patarimas, tinkantis tiek žuviai, tiek jūros gėrybėms - jei galite rinktis, visuomet pirkite šviežius produktus. Kadangi šaldytuose lieka kur kas mažiau maistingųjų medžiagų.

Nauda sveikatai
Žmogaus organizmui pastarosios itin naudingos dėl omega-3 riebalų rūgščių. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys padeda palaikyti normalią širdies veiklą, sumažina insulto tikimybę. Taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje, saugo kraujagyslių sieneles nuo aterosklerotinių plokštelių susidarymo ir lėtina senėjimo procesus. Manoma, kad riebiosios rūgštys gali padėti apsaugoti nuo Alzheimerio ligos.
Omega-3 rūgštys gyvybiškai svarbios ir smegenų veiklai. Tačiau organizmas šių medžiagų natūraliai nepasigamina, todėl būtina valgyti tokį maistą, kuriame jų gausu.
Natūralios jūros gėrybės ir žuvys – išsigelbėjimas organizmui, kai stinga saulės. Šie produktai itin daug turi mums reikalingų vitaminų D ir A. Jų gausiausia žuvų taukuose bei menkių kepenėlėse. Vitaminas A gerina regėjimą, padeda ląstelėms atsinaujinti.
 
Kokybė ir apdorojimas
Prieš valgant jūros gėrybes labai svarbu tinkamai jas paruošti ir įsitikinti jų kokybe. Pavyzdžiui, jei austrės kriauklė užsivėrusi – ji šviežia, jei atvira – tikriausiai jau mirusi ir nuodinga. Tačiau geriausias patikrinimo būdas – pabelsti į kriauklę. Jei moliuskas ją užvers – reiškia yra gyvas ir tinkamas valgymui. Šviežia austrė, laikant šaltai, išlieka apie savaitę, nors žinoma, savo skoniu neprilygs tik ištrauktai iš jūros. Visų kitų moliuskų neapdorotų valgyti negalima.
Aštuonkojus galima valgyti ir šviežius, patiektus kaip karpačio, ir pagamintus. Šį gyvį su prieskoniais reikia virti arba kepti orkaitėje apie valandą.
Krevetės – viena populiariausių jūros gėrybių šalyje. Jas pagaminti taip pat labai paprasta. Pakaks apkepti alyvuogių aliejuje su česnaku ir žolelėmis.
Vienintelis patarimas, tinkantis tiek žuviai, tiek jūros gėrybėms - jei galite rinktis, visuomet pirkite šviežius produktus. Kadangi šaldytuose lieka kur kas mažiau maistingųjų medžiagų.

 
Specialistės komentaras
Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė:

- Žuvis yra vertingų omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Vien todėl jas reikėtų valgyti ir rinktis gana dažnai. Jei kam nors reikia argumentų, kodėl tai reikėtų daryti – vertėtų prisiminti, kad viena sveikiausių – Viduržemio jūros mitybos pagrindas. Jos pagrindas – žuvis ir jūros gėrybės.
Jūros gėrybių bene pagrindinė sudedamoji medžiaga – baltymai. Jos lengviau virškinamos. Turi tikrai vertingų mineralinių medžiagų ir vitaminų. Toks maistas – puikus pasirinkimas sveikam žmogui. Kiek atidžiau jūros gėrybes reikėtų žmonėms su padidėjusiu cholesterolio kiekiu. Tai neliečia riebios žuvies– ji mažina cholesterolio kiekį kraujyje, mažina kraujospūdį, gerina širdies veiklą.
Žuvies turėtume valgyti bent du kartus per savaitę. Apibendrinant jūros gėrybes ir žuvį – tokius produktus sveikas žmogus galėtų rinktis tris ar keturis kartus per savaitę. Porcijos dydis – iki dviejų šimtų gramų.
Jūros gėrybių patiekalai dažnai derinami su vynu. Jei sveikas žmogus leis sau taurę šio gėrimo prie jūros gėrybių kartą per savaitę – nieko tokio. Tačiau jei vynas bus vartojamas kas kartą valgant žuvį ar jūros gėrybes, tai yra, keturis kartus per savaitę – tai nebus gerai.
Kalbant apie pačias jūros gėrybes, be abejonės, reikia rinktis kokybiškus produktus. Be to, turime būti užtikrinti, kad nesame alergiški. Tokia alergija yra pakankamai dažna.
Viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie jūros gėrybių ir žuvies savybes kaupti sunkiuosius metalus. Svarstoma, kaip dažnai jas reikėtų vartoti, galbūt tai jau nebesveika šiais laikais? Tačiau vis dėlto nauda sveikatai yra didesnė nei žala. Ne tik žuvis ir jūros gėrybės gali būti netinkamų medžiagų šaltinis. Iš kitos pusės žiūrint, reikėtų atsižvelgti į tai, iš kurių jūrų jos atkeliauja.

 
Trys klausimai apie mitybą ir jūros gėrybes dainininkui Mino

Mindaugas Mickevičius – Mino kažkada varstė itališko restorano virtuvės duris. Kaip pats sako „prieš „n“ metų“ teko būti virtuvės šefo padėjėju Italijoje. Tiesa, šiandien dainininkas sakosi gaminantis paprastai, iš to, ką turi šaldytuve, ir dažnai net nusikalstantis savo organizmui.
 
- Sveikai maitintis ne tik svarbu sveikatai, bet pastaruoju metu ir labai madinga. Daug dėmesio skiriate savo mitybai? 
- Mėgstu skaniai pavalgyti. Tačiau gaminu labai primityviai. Iš to, ką randu šaldytuve. Net nelabai seku receptu. Teko dirbti virėjo padėjėju, tad žinau, kad iš vienos pusės viskas turėtų būti tikslu, bet iš kitos... Daug kas yra improvizuojama ir ragaujama. Jei gaminu žuvį ar jūros gėrybes, žvilgteliu, ką turiu spintelėje ir šaldytuve. Jei ten yra pačių paprasčiausių prieskonių ar mama įdėjo kokių džiovintų žolelių, tą ir sunaudoju. Niekada nematuoju labai tiksliai nei minučių, nei gramų. Viską ragauju, kaip virėjai daro.
 
- Atlikėjai gyvena intensyvų gyvenimą. Esate iš tų, kurie valgo reguliariai, ar vis dėlto darbas svarbiau?
- Turiu prisipažinti, kad esu nusikaltęs savo organizmui. Iš tikrųjų nelabai derinu maisto produktus, nors tikiu, kad tai reikėtų daryti. Man tai daryti sunkoka, nes turiu be galo daug darbų. Nelabai turiu laiko galvoti. Kartais, jei nieko nerandu šaldytuve, nieko ir nevalgau. Dažnai net be pusryčių lieku. Prieš dainavimą taip pat negalima valgyti. Tad kartais tenka pavalgyti tik vienuoliktą ar dvyliktą valandą vakaro. Vėlyvoms vakarienėms renkuosi tai, apie ką nebūtų galima rašyti, o juo labiau kitiems skaityti (juokiasi). Tenka pasinaudoti ir degalinių asortimentu. Juk salotų važiuodamas iš koncerto nevalgysiu...
 

- Viename interviu pasakojote, kad be galo mėgstate jūros gėrybes. Dažnai ruošiate iš jų patiekalus?
- Man jūros gėrybės labai skanu, bet negaliu pasakyti, kad labai dažnai jas gaminu. Lietuvoje arba reikia žinoti ypatingas vietas ir jas pirkti tiesiai iš tiekėjo. Tai labai brangu, tad retai kada galima sau tai leisti. Na, arba galima pirkti prekybos centruose šaldytas, bet jos vis tiek ne tokios. Nepalyginsi su itališkomis, kurių teko valgyti, kai dirbau ir svečiavausi pas draugus Italijoje. Gali nubėgti nusipirkti šviežių, iš ryto pagautų.

Receptai 
Mindaugas Mickevičius rekomenduoja patiekalus su jūros gėrybėmis.
 
Makaronai su geldelėmis

Reikės:
1 česnako galvos,
1 saujos pjaustytų porų,
1 valgomojo šaukšto alyvuogių aliejaus,

1 valgomojo šaukšto sviesto,
1 ryšulėlio geldelių,
100 g spageti makaronų,
200 ml grietinėlės,
Žiupsnio druskos,
Juodųjų pipirų,
Petražolių,
Šlakelio balto sauso vyno.
Makaronus dėti virti. Į verdantį vandenį su lašu alyvuogių aliejaus ir žiupsneliu druskos. Keptuvėje ant alyvuogių aliejaus pakepinti česnaką. Atsargiai, nesudeginkite! Įdėkite šaukštą sviesto. Nuplaukite geldeles. Jas dėkite keptuvėn prie česnakų irs sviesto mišinio. Įberkite petražolių, porų, druskos, pipirų. Šliūkštelėkite šiek tiek sauso vyno ir uždengę palikite virti porai minučių. Kai geldelės visiškai atsidaro, pilkite ant jų grietinėlę ir gerai išmaišykite. Lėkštėje patiekiame makaronus su ant viršaus uždėtomis geldelėmis ir padažu. Skanaus!
 
Aštuonkojis su natūraliu pomidorų padažu

Reikės:
1 vidutinio dydžio aštuonkojo,
300 g vyšninių pomidorų,
1 česnako skiltelės,
Saujos šviežių petražolių,
200 ml alyvuogių aliejaus,
1 čili pipiro.
Nulupkite aštuonkojį. Pamuškite mėsai skirtu mediniu muštuku. Įdėkite į molinį puodą kojomis aukštyn. Sudėkite per pusę perpjautus pomidorus. Taip pat susmulkintą česnaką, čili pipirą ir petražoles. Supilkite aliejų, puodą uždenkite ir ant mažos ugnies virkite apie valandą laiko. Po to dangtį nuimkite ir dar pavirkite apie pusvalandį, kad padažas šiek tiek sutirštėtų. Atvėsintas aštuonkojis patiekiamas kaip šaltas užkandis su skrudinta duona. Skanaus!

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ir rašo, ir gydo. Kas?

    Ir rašo, ir gydo. Kas?

    Matyti virš kompiuterio palinkusį, klaviatūrą barbenantį mediką – gana įprasta: žodžiais nugula paciento ligos istori...
    R.Masienė: nuo valytojos iki slaugos administratorės

    R.Masienė: nuo valytojos iki slaugos administratorės

    Kadaise Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbusi valytoja Rasa Masienė šiandien čia – vyriausioji slaugos administ...

    Budinti vaistinė


    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Gydytojai išrašydami receptus daro daug klaidų, pratęsti receptą poliklinikoje pacientui nepatogu. Vaistininkai siūl...
    Vaistų prieinamumas: ar pakanka finansavimo?

    Vaistų prieinamumas: ar pakanka finansavimo?

    „Kompensavimo sistema ir sąlygos pacientams laiku įsigyti reikalingų vaistų turėtų būti gerinamos“, – Seimo Svei...

    razinka


    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    JAV – rekordinis vaistų trūkumas

    Medikamentų krizė JAV pasiekė didžiulį mastą – šalyje šiuo metu trūksta daugiau negu 300 pavadinimų vaistų. Amerikos sveikatos sistemos farmacininkų draugijos vadovas (ASHP) Paul W.Abramowitz CNN teigė, kad šalyje labiausiai trūksta injekcinių vaistų. Problemai spręsti jau teikiamos rekomendacijos. Visgi ka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Henrikas Vaitiekūnas Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?

    Naujas numeris