Tėvai dažnai susiduria su situacija, kad gydytojai odontologai teikia pacientams skirtingas rekomendacijas. Kai kuriais atvejais jos būna nepagrįstos. Todėl LR Odontologų rūmai šiemet vaikams ir suaugusiems išplatino rekomendaciją dėl dantų valymo. Ji yra pagrįsta moksliškai, todėl ja ir būtų geriausia vadovautis.
Odontologų rūmų, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetų mokslininkai pataria dantis vaikui valyti nuo pirmojo pieninio danties išdygimo. Įprastinei burnos sveikatos priežiūrai pakanka dantų šepetėlio ir dantų pastos. Valyti dantis rekomenduojama du kartus per dieną: vieną kartą vakare prieš miegą ir dar kartą kitu dienos metu. Higieninį dantų siūlą vartoti savarankiškai galima tik nuo dvylikos metų amžiaus. Vaikams iki septynerių metų amžiaus dantis valyti rekomenduojama tėvams. Iki šešerių metų amžiaus nereikėtų naudoti burnos skalavimo skysčių. Vyresniems nei šešerių vaikams, turintiems didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką, skalavimo skysčiai skiriami tik kaip profesionalios fluoridų terapijos dalis.
 
Patarimai dėl fluoridų kiekio pagal amžiaus grupes
Vaikų iki trejų metų, turinčių mažą dantų ėduonies atsiradimo riziką, tėvai jiems turėtų valyti dantis dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų. Vaikams, turintiems didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pasta reikia tik suvilgyti šepetėlio šerelių galiukus. Po valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti.
Vaikai nuo trejų iki šešerių metų dantis turėtų valyti dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Vaikams, turintiems didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams – valyti dantis dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant šepetėlio – žirnio dydžio. Po valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Vyresni nei šešerių metų vaikai ir suaugusieji taip pat turėtų valyti dantis pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų, turintieji didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką, neįgalūs ir turintys bendros sveikatos problemų vaikai ir suaugusiesieji –1450 ppm fluoridų. Pastos kiekis ant šepetėlio turėtų būti didesnis – 1-2 cm. Po dantų valymo reikia išspjauti pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, po dantų valymo negalima valgyti ir gerti, nebent vandenį.
Dažnai tėvai baiminasi dantų pastų su fluoridu dėl galimos fluorozės. Tačiau jaudintis nevertėtų. Dantų audiniai gali būti pažeidžiami dėl fluoro, jei ilgą laiką gaunamas per didelis jo kiekis. Svarbu prižiūrėti, kad vaikas nurytų kaip įmanoma mažiau dantų pastos. Mažiausiems, kurie dar nemoka išspjauti dantų pastos, reiktų naudoti nedidelį pastos kiekį. Kaip vaikučio mažojo pirščiuko nagelis. Tą pastą reikia įtrinti į šepetėlį ir tik tuomet valyti dantukus.
 
Komentaras
 Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Vaikų odontologijos poskyrio vadovė m. dr. Vilma Brukienė:

- Mokslas žengia į priekį. Anksčiau rekomenduodavome ne dantų pastą su fluoru, o vartoti fluoro tabletes ar lašiukus. Tačiau dabar mokslininkai nustatė, kad tokiu būdu vartuojamo fluoro sisteminis poveikis yra praktiškai niekinis dantų apsaugos atžvilgiu. Jo visiškai atsisakyta. Įrodyta, kad nuo pat pirmo danties išdygimo, reikia burnos seiles „įkrauti“ atitinkamu fluoro kiekiu. Dantų apsaugos mechanizmas, kai dantys yra skalaujami su seilėmis, prisotintomis šios cheminės medžiagos, yra žymiai efektyvesnis. Seilių ja niekaip kitaip nepapildysite – reikia kasdien valyti dantis pasta su fluoru. Tačiau reikia akcentuoti tai, kad parengtos dantų valymo rekomendacijos galioja tik tuomet, jei tėvai laikosi taisyklingos burnos higienos. Tai reiškia, kad iki septynerių – aštuonerių metų dantis vaikui gali valyti tik jie. Jei tėvai tik įstumia vaiką į vonią su dantų šepėtėliu, šis gali pastos užsidėti ir per daug, jos prisivalgyti. Tuomet galima žala.