Vaikų gastroenterologų ir dietologų nuomone, vaiko mityba turi būti subalansuota, atitikti jo amžių. Mat tai turi įtakos tiek fizinei, tiek protinei vaiko raidai. Svarbiausia - įvairus ir tinkamai parinktas maistas, su kuriuo organizmas gautų reikiamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekį.
 
Vaiko dietoje mėsa yra būtina, nes joje yra visaverčių baltymų, reikalingų augimui. Be to, gyvūninės kilmės baltymai pasisavinami geriau negu augalinės. Valgydamas mėsą, vaikas gauna riebalų ir riebaluose tirpių vitaminų, o kartu riebalai padeda šios grupės vitaminams pasisavinti virškinimo metu.
 
Prieš kelerius metus šalyje atliktas tyrimas rodo, kad tinkamai maitinamas tik kas antras vienerių – trejų metų amžiaus vaikas. Vienomis dažniausių mitybos klaidų įvardintas per vėlai pradedamas papildomas maitinimas arba maitinimas netinkamais maisto produktais.
 
Specialistai pastebi, kad tėvai, rinkdamiesi mėsą, pernelyg dažnai ruošia vištienos patiekalus. Nors paukštienoje nėra pakankamai vaikui būtinos geležies. Mažųjų racione trūksta jautienos, retai ruošiama žuvis. Pastaroji yra svarbus omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių, reikalingų vaiko smegenų ir regos formavimuisi, šaltinis. Dėl netaisyklingos mitybos vėlesniame amžiuje gali kilti tokių sveikatos problemų kaip nutukimas, diabetas ar mažakraujystė.
 
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė mažų vaikų pasaulyje kenčia nuo geležies trūkumo. Dažniausia to priežastis ankstyvame amžiuje yra neracionalus maitinimas karvės pienu ar nepakankamas suvalgomos raudonos mėsos kiekis.
 
Dietologė Kristina Jasmontienė apie vaikų mitybą yra sakiusi, kad ji neabejotinai susijusi su šeimos, tėvų mitybos įpročiais. „Vaikų skoniui pataikaujama, ir neretai vaikiškame meniu dominuoja ne itin sveiki produktai. Jei vaikiška pica – būtinai su dešrelėmis, jei mėsa – tik su bulvytėmis fri. Aišku, teisingesnis požiūris susiformuoja ne iš karto ir koks jis bus, labiausiai priklauso nuo to, kokį pavyzdį vaikas matys šeimoje“,– įsitikinusi specialistė.
 
Jei vaikais anksčiau valgė tam tikrus produktus: mėsą, daržoves, tačiau staiga nusprendė jų atsisakyti, reikia ieškoti priežasties. Galbūt jam pasireiškė kokia nors alergija, dėl kurios jis tam tikrų maisto produktų atsisako. Kita vertus, tai gali būti tiesiog kaprizas. Tokiu atveju geriausia kurį laiką per prievartą nenorimo produkto nesiūlyti. Geriau imtis mažų gudrybių. Jei vaikas nevalgo mėsos, ją galima sumalti ir sumaišyti su kruopomis, dėti į daržovių troškinius, įvynioti į lietinius blynelius ir t.t.
 

---

Vaikų ligų gydytoja Aušra Trumpickienė „Lietuvos sveikatai“ apie mažakraujystę yra sakiusi:
- Vaiko mažakraujystei didžiausią įtaką turi mityba. Jei jis gaus mėsos, kepenų, žuvies, daržovių, vaisių, pakankamai vitamino C, mažakraujystė negrės. Reikia vengti pieno arba jį keisti rūgščiais pieno produktais – kefyru, jogurtais.
Mažakraujystės gydymo būdai priklauso nuo jos laipsnio. Lengvą mažakraujystę išgydyti be medikamentų įmanoma, labai didelį dėmesį skiriant mitybai. Vaikas turi gauti pakankamai B grupės vitaminų, kurie dalyvauja kraujodaroje ir susidarant hemoglobinui.