Nors orai atšilo ir meteorologai pranašauja, kad baltų Šventų Kalėdų nesulauksime, kai kur vis tiek galima pasinaudoti galimybe pačiuožinėti. Netgi ištisus metus. O sveikatos specialistai priduria, kad tai ne tik smagi veikla, bet ir puiki kūno mankšta.
Čiuožiant puikiai treniruojami kvėpavimo organai, didėja gyvybinis plaučių tūris. Dvi - tris valandas pasitreniravus šaltame ore pagerėja širdies darbas.
Dailiai figūrai
„Jūs naudojate daugybę mažyčių raumenų, kurių nemankštinate, net jei kas dieną keliaujate į sporto klubą. Ypač intensyviai čiuožiant dirba klubai, keliai ir kulkšnys“,– sako Kristin Kunze, sertifikuota čiuožimo trenerė ir Kalagario universiteto Kineziologijos fakulteto čiuožimo programų koordinatorė. „Šių smulkių raumenų stiprinimas vėliau gelbsti bėgiojant, čiuožiant slidėmis ar net užsiiminėjant joga“,– ji priduria.
Su pačiūžomis raižant ledą stimuliuojami ir didesni kojų raumenys, sėdmenys.
Sveikatos stiprinimui
Tokia veikla taip pat gerina koordinaciją ir lavina pusiausvyrą. Čiuožiant puikiai treniruojami kvėpavimo organai, didėja gyvybinis plaučių tūris. Dvi - tris valandas pasitreniravus šaltame ore pagerėja širdies darbas. Taip pat stiprėja jungiamasis raumenų audinys ir formuojasi taisyklinga laikysena. Kaip ir kita fizinė veikla, čiuožimas prisideda prie nervų sistemos stabilumo.
Judrių užsiėmimų atvirame ore metu suaktyvėja organizmo termoreguliaciniai procesai. Kitaip tariant, vyksta grūdinimosi procesas. Žmogus tampa atsparesnis persišaldymams.
Pačiūžos netinka vaikams, turintiems stuburo ir kelių sąnarių traumų. Taip pat tiems mažiesiems, sergantiems chroniškomis kvėpavimo organų ligomis jų paaštrėjimo stadijoje.
Kalorijų deginimas
Tuo tarpu, kalorijų deginimas priklauso nuo čiuožimo greičio. Apie 70 kilogramų sverianti moteris čiuoždama lėtai, mažiau nei keturiolikos kilometrų per valandą greičiu, sudegins beveik keturis šimtus kalorijų. Greitai čiuoždama – daugiau nei šešis šimtus. Čiuožėja K. Kunze priduria, kad čiuožinėjimas lauke kaip treniruotė yra efektyvesnis, nes susiduriama su vėjo pasipriešinimu.
Dažniausi sužalojimai
Anot trenerės, dažniausios čiuožėjų traumos susijusios su riešo, uodegikaulio ar pakaušio sumušimais. „Jei čiuožinėjant staiga metate rankas atgal, galite prarasti pusiausvyrą ir kristi ant užpakalio ar nugaros. Todėl čiuoždami turėtumėte šiek tiek sulenkti kelius. Taip bus paprasčiau išlaikyti pusiausvyrą, o jei jau krisite, tuomet tai darysite į priekį. Išmokus tinkamai kristi – mažesnė traumų tikimybė“,– aiškina K. Kunze.
Ką rengtis?
Šilti ir lengvi drabužiai visuomet bus geriausias pasirinkimas, nesvarbu, kur čiuožinėti susiruošėte. Specialistai, norintiems dažniau užsiiminėti čiuožimu laisvalaikiu, siūlo įsigyti savo pačiūžas. Jos geriau prisitaikys prie jūsų pėdų nei skolintos. Šalmas taip pat praverstų. Ypač jei ant ledo lipate pirmą kartą.
Naudingi patarimai
Paprastai prireikia dydžiu mažesnių nei jūsų avalynės dydis pačiūžų.
Čiuoždami dėvėkite plonas vilnones arba specialias sportines kojines. Niekuomet nesimaukite dvigubų įprastų kojinių.
Suriškite pačiūžų raištelius tvirtai ir atsistokite. Jūsų kulnas turi būti pačiūžos gale, o jūsų didysis kojos pirštas neturėtų liesti pačiūžos priekio. Kulnas ir kulkšnies turi jaustis tvirtai apspaustas, bet ne pernelyg suveržtas.
Jei čiuožinėjate kartą per savaitę tam pritaikytose arenose, pačiūžas pakanka galąsti kartą per sezoną. Jei čiuožinėjate lauke, pačiūžas reikėtų galąsti kaskart ar bent jau kas antrą, prieš išeinant ant ledo.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: