Vasarą aktyviai poilsiaujant, keliaujant dažnai neišvengiama ne tik traumų, bet ir įvairiausių paviršinių odos sužeidimų. Gydytojai įspėja – net ir į, atrodo, nedideles žaizdas nevalia numoti ranka.
Anot Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos sektoriaus vadovės dr. Loretos Pilipaitytės, paviršinės žaizdos – smulkūs įpjovimai, įdrėskimai, įbrėžimai, įplėšimai, nubrozdinimai, ir kitokios kilmės paviršinio odos sluoksnio vientisumo pažeidimai – ne mažiau pavojingos nei rimtesni sužeidimai. „Net nedidelė odos žaizda yra atviri vartai infekciją galintiems sukelti mikroorganizmams patekti į žmogaus kūną“, – aiškino specialistė.
Kokį tvarstį rinktis
Gydytoja pabrėžė, kad norint išvengti infekcijos ir rimtų komplikacijų, būtina tinkamai gydyti žaizdas. „Jeigu sužalojimas yra nedidelis, žaizdą reikėtų nuplauti švariu vandeniu, kad būtų pašalinti nešvarumai nuo žaizdos ir aplinkinės odos. Jei yra galimybės, galima išplauti žaizdą steriliu fiziologiniu druskos tirpalu. Taip pat ją būtina sutvarstyti“, – pirmuosius žingsnius vardijo Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja.
Jos pastebėjimu, itin klaidinga manyti, kad žaizda sklandžiai sugis netvarstoma.
Rekomenduojama pasirinkti tokį tvarstį, kuris palaikytų optimalią drėgmę, temperatūrą žaizdoje, būtų pralaidus orui, tačiau patikimai saugotų nuo užteršimo iš aplinkos, netraumuotų žaizdos (nepriliptų prie žaizdos ir nesukeltų skausmo jį keičiant), nesukeltų alergijos.
„Tokių tvarsčių pavyzdžiu gali būti silikoniai putų tvarsčiai. Jeigu žaizda buvo suteršta, pavyzdžiui, žemėmis, tuomet reikėtų rinktis antimikrobinį sidabro tvarstį arba žaizdą sutvarstyti sterilios neaustinės medžiagos tvarsčiais, suvilgytais antiseptiniu žaizdų tirpalu – pavyzdžiui, oktenidino dihidrochlorido, jodo povidono, poliheksanido tirpalais“, – patarė L.Pilipaitytė.
Kada kreiptis į gydytoją
Tačiau pašnekovė įspėjo, kad antimikrobinių tvarsčių ir antiseptinių tirpalų nereikėtų naudoti profilaktiškai ilgiau nei savaitę. „Jeigu žaizda negyja, pradėjo labiau skaudėti, pakito jos audinių spalva, atsirado pūlingo apnašo, ėmė rausti aplink žaizdą esanti odą, sužalota vieta patino, reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją“, – sakė specialistė ir pridūrė, kad įkandus gyvūnui, jei žaizda stipriai kraujuoja, įtariamas gilesnių audinių sužalojimas, žaizda labai suteršta (pvz., žemėmis), reikėtų iškart kreiptis į gydytoją.
Dėl didesnės infekcijos rizikos ypač atidūs turėtų būti cukriniu diabetu sergantys žmonės, turintys galūnių kraujotakos sutrikimų, dializuojami pacientai, vartojantys vaistus, slopinančius imuninę sistemą. Šiems žmonėms net ir, atrodytų, nedidelė žaizda gali būti rimtų komplikacijų priežastimi.
Gydytoja priminė, kad nereikėtų žaizdų plauti spiritiniais antiseptiniais tirpalais (skirtais operacinio lauko paruošimui ar paviršių dezinfekcijai), briliantine žaluma. Taip pat – netvarstyti taukais, kopūstais, degtine ir kitais maisto produktais, nevynioti popieriumi, nebarstyti pelenais ir kitomis nemedicininėmis priemonėmis, neskirtomis efektyviai žaizdų priežiūrai.
Verta žinoti:
• Susižeidus gamtoje į žaizdą gali lengvai patekti stabligės, botulizmo ir kitų pavojingų sukėlėjų.
• Antiseptikai plačiai naudojami ne tik vietinei ir plintančiai žaizdos infekcijai gydyti, bet ir jos pasikartojimo profilaktikai.
• Negalima žaizdų dezinfekuoti įvairiais antiseptiniais milteliais, nenaudoti liaudiškų „dezinfekcijos“ priemonių – neberti į žaizdą miltų, druskos, kt. Nepatariama valyti žaizdų vata, nes žaizdoje gali likti vatos plaušelių ir jį lėčiau gis.
• Jei nubrozdinimas yra sausas, nėra šlapiavimo, geriau sužeistos vietos išvis niekuo netepti. Kraujui sukrešėjus užsideda šašas, kuris sudaro natūralią apsaugą ir sudaro sąlygas gijimui. Tuomet geriausia tiesiog uždėti sterilų tvarstį, kuris apsaugotų nuo antrinės infekcijos.
Komentuoti: