Nevalia valgyti prie kompiuterio
Dažnai kartojama, jog valgymas prie kompiuterio arba prie televizoriaus verčia žmogų persivalgyti. Tačiau kokie realūs skaičiai?
Didžiosios Britanijos psichologai atliko eksperimentą su dviem žmonių grupėmis. Viena grupė valgė įprastoje aplinkoje, o kita tai darė žaisdama kortomis kompiuteriu. Pastarosios grupės dėmesys buvo išblaškytas, o pasisotinimo jausmas silpnesnis nei pirmosios. Galiausiai kompiuteriu žaidusių žmonių grupė suvalgė dvigubai daugiau nei kitos grupės nariai. Be to, eksperimento pabaigoje jie prisiminė mažiau jiems pateiktų patiekalų. Ankščiau atliktas analogiškas bandymas, kuriame kompiuterio vietoje buvo televizorius. Rezultatai buvo panašūs.
 
„Apskaičiuotas“ persivalgymas naudingas?
Pensilvanijoje atlikti tyrimai su žiurkėmis parodė, kad didelio maisto kiekio suvartojimas per trumpą laiką, gali žmonėms padėti atsikratyti priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų, alkoholio ir narkotikų. Tyrėjų grupė pastebėjo, kad tiek persivalgymui, tiek psichotropinių medžiagų vartojimui būdinga prarandama kontrolė. Žiurkės, kurioms buvo leidžiami narkotikai, skirta įvairi dieta. Vienai grupei duodamas normalus maistas, kitai - riebus, o trečia riebaus maisto gaudavo tik kartą per dieną, o ketvirta grupė gaudavo kenksmingo maisto tris kartus per savaitę. Pastarajai narkotinė priklausomybė sumažėjo. Taigi, mokslininkai padarė išvadą, kad racionalus persivalgymas gali tapti vaistu nuo įvairių priklausomybių. Tuo tarpu nekontroliuojamas piktnaudžiavimas riebalais taip pat padidindavo priklausomybę nuo narkotikų.
 
Komentaras
Studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė, sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė:

- Persivalgymą gali lemti fiziologinės priežastys. Žmogus gali būti neišsimiegojęs, tuomet antroje dienos pusėje kyla didesnis alkis nei įprastai. Sutrinka sotumo jausmo pojūtis. Daug dirbantys žmonės visą dieną nevalgo arba pavalgo per mažą porciją pietų, panašesnę į užkandį. Tuomet iki vakarienės peralksta. Vakare atsipalaiduoja ir tuomet atsiranda nuslopintas alkio pojūtis, dėl kurio persivalgoma.
Viena persivalgymo priežasčių – netinkamas racionas. Yra tokių produktų, kurie pakankamai kaloringi, tačiau sotumo jausmo nesukelia. Net atvirkščiai, skatina. Pavyzdžiui, taip veikia saldumynai, didelis kiekis kavos, ypač tuščiu skrandžiu. Taip pat baltų miltų gaminiai, šlifuotų ryžių gaminiai, pervirtas augalinis maistas, sultys, gazuoti gėrimai. Dar – kinų patiekalai, kuriuose yra daug krakmolo ir cukraus bei saldūs jogurtai.
Persivalgoma ir dėl laiko maistui neskyrimo. Jei valgome žiūrėdami televizorių, skaitydami ar prie kompiuterio suvalgome žymiai daugiau maisto. Taip pat daugiau, nei mums reikia suvalgome, jei skubame, mažai kramtome.
Emocinės persivalgymo priežastys lemia tai, kad žmogus gali imti per daug valgyti vakare, jei yra pavargęs, nusiminęs. Tačiau viena, kai toks persivalgymas – atsitiktinis, visai kas kitai, kai tai yra reguliaru. Pavyzdžiui, vyksta ištisą savaitę ir ilgiau, persivalgymas sukelia kaltės jausmą, žmogus jaučiasi blogai. Tuomet reikia kreiptis į specialistus. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, ar išsimiegama ir reguliariai valgoma. Jei to nėra, atskirti, ar tai emocinis persivalgymas ar fiziologinis – sudėtinga.
Dar viena persivalgymo priežastis – dietos. Tai susiję tiek su emocijomis tiek fiziologija. Jei per greitai metamas svoris, geros dietos pabaigos tikėtis nereikėtų. Tyrimais įrodyta, kad jei prieš drastišką dietą žmogus pasisotindavo įprastine porcija, po jos – tam pačiam alkio jausmui numalšinti reikės apie trisdešimt procentų daugiau, nes organizmas dėl patirto bado streso „nori“ prisiauginti riebalų. Jei žmogus dažnai laikosi dietos, jam susiformuoja vadinamasis „dietinis mąstymas“. Žmonės mano, kad jiems negalima valgyti tam tikrų maisto produktų ar patiekalų. Tokį mąstymą lydi persivalgymas. Tik laiko klausimas, kiek ilgai žmogus temps save ribodamas. Tad nors kai kuriuose produktuose nėra nieko sveiko, visada sakau, kad jei labai norisi, retkarčiais imkit ir suvalgykit. Tai bus ne dėl fizinės, o dėl emocinės sveikatos.