Jau kurį laiką besitęsiantis cirkas sveikatos apsaugos sistemoje tapo gera filmavimo aikštele pasireklamuoti visiems. Tokios kampanijos už didelius pinigus nenupirksi. A.Veryga, pasirodo, turi tokį ypatingą genialumą - mases suerzinti kokiu visiems jautriu klausimu. Žiniasklaida prisistato ūmiai. Ministras vis didėjančiam oponentų būriui pačiu brangiausiu laiku neišlįsdamas iš spalvotų televizijos ekranų kartoja auksines mintis vakaro naujienų topuose. Oponentai taip pat šildosi žinomumo šlovės spinduliuose. Kiekvienas gali pasirinkti toną ir išraišką pasisakydami Verygos klausimu. Imkit, negaila. Ypač, kai šalyje nėra jokių kitų problemų.
 
Ir tai dar ne viskas. Žmogus su keistoka veido išraiška, tarsi vienu metu ir šypsotųsi, ir norėtų ką nors pikto pasakyti, o kartu atsiprašyti, liudijančia tik blaivininkams pasiekiamą kažin kokią paslaptį, su neišeikvojamu entuziazmu daro su tautiečiais kantrybės eksperimentus. Ar mes kvaili, ar ko nesuprantam? Štai maratono pralaimėjimą su Linu Zarecku-Choru pavadino... pergale ir dar iki šiol jos nepamiršta bei nuoširdžiai džiaugiasi.
 
Kliurka su Minedu? Kai pabėgo iš posėdžio, palikęs išsižiojusius iš visų pakampių suvažiavusius rajoninių ligoninių vyriausiuosius gydytojus. Viešai ir plačiai gyrėsi, kad tai - svarbesnis susitikimas, nes jis neskirsto žmonių ir yra prieinamas visiems... Kai Minedas reikšmingesnis už rajoninės ligoninės vadovą, belieka tyliai truktelti petuku ir dingti. Su savo ten atsibodusiom nesąmonėm dėl įkainių, paslaugų ar kiaurų stogų.
 
Nuvilnijo - tokio dar nebuvo - receptų skandalas. Kur gi ne. Užtenka, kad daugiausiai geriam, bet pasirodo dar kaip kokie toksikomanai vaistus per brangius ryjam, o vaistininkai tik ir žiūri, kaip kuo daugiau jų įkišti. Tikroji žinia kita - noras staiga, tarsi gaisras degtų, įvesti tvarką, kad būtų vykdomi užmiršti prieš tai buvusių vyriausybių įsakymai. Kad tvarkos nėra ir ūmiai nebus dėl nesuvaldytos sistemos, ministrui dzin. Vaistininkai kalti - lyg ir teisingai sako jis. Nepamąstęs nutaria įsakymo būdu įvesti slaptus pirkėjus, kurie apgintų pacientus nuo nesąžiningų pardavėjų. Tačiau vietoj ačiū, šast per žandą ir nuo vienų, ir nuo antrų, ir nuo politikų bei žiniasklaidos.
 

Suirutė. Maištas. Skandalas. Toks įspūdis, kad vadovas su patarėjais, pasiseilėjęs pirštą braukia per buvusių įsakymų eilutes ir baudų būdu bando jas paversti darbine rutina. Nuo tokio vadybinio benderizmo nepadės nei premjeras, nei prezidentė, nei pats ponas Dievas. Tuo labiau Ramūnas Karbauskis. Kai stiklinė bus perpildyta, buvę užtarėjai suvaidins, kad jie ne prie ko. Tai - tik politika. Nieko asmeniško.

 
Ostapas Benderis merkia akį SAM prieangyje: „Kapitališkai remontuosime įgriuvą, kad visiškai neįgriūtų.“ Ar ne tuo užsiimama?
Medikų sąjūdis pabandė rimtai. Tiesa, jo įkvėpėjas profesorius Vytautas Kasiulevičius pasitraukė, tačiau 42 tūkstančius pasekėjų stumiamas judėjimas vis dar turi jėgos ir tiki, kad ją panaudos savo reikalavimams. Beje, profesoriaus pasitraukimas „valstiečius“ turėtų ne nuraminti, o atvirkščiai - priversti sunerimti.
 
Karštas kraujas kunkuliuoja, nuobodūs susitikimai ir begalinės kalbos - ne jų protams ir širdims. Jaunimas dabar kitoks. Ir jų smegenys kitokios. Pasaulio matymas, autoritetų pasirinkimas, itin žema socialinės baimės kartelė, socialinių tinklų vartojimas - viskas kitaip. Jiems neįdomūs Europos Sąjungos biurokratai, prieš kuriuos įtakos valdininkai bei politikai šiandien drebina kinkas, ypač jautriai reaguodami į kiekvieną, atsiprašau, pirstelėjimą. Tai jų tramplinas, skirtas svajonių karjeros šuoliui su laimingu loterijos bilietu tapti kokiu nors ekspertu, o jeigu visai pasiseks - komisaru. Su didele alga ir sočiu gyvenimu.
 
Jeigu šitas auksinis, išsilavinęs jaunimas liks Lietuvoje, nors čia šaltas klimatas ir anksti temsta, be to, gyvenimas labai jau šiaip sau, tikrai bandys reikalus keisti.
A.Veryga bus pats pirmas, kuris... apsidžiaugs. Pratinkimės iš anksto. Štai vaistų opozicijos lyderiui Gabrieliui Landsbergiui be recepto gavo? Gavo. Nesvarbu, kad ne tų. Ir Gabrieliaus „posto“ neskaitė arba nesuprato... Tačiau televizoriuje jis vėl priekyje aiškina. Piktas G.Landsbergis - antrame plane.
 
Vakar sveikatos apsaugos ministras padėkojo už darbą (ar ilgą liežuvį? - J.B.) išėjusiai viceministrei Aušrai Bilotienei-Motiejūnienei. Tai ji, net nežinau, ar pasirašiusi ministerijoje platinamus konfidencialumo dokumentus, pliurpė telefonu apie keistus konkursus opozicinės konservatorių partijos šešėliniam sveikatos apsaugos ministrui Antanui Matului. Iš paskos dingo liūdnai pagarsėjęs patarėjas Danas Bakša. Ministerija, taip uoliai gausinusi kovotojų su korupcija kariaunos gretas, su nendrinėmis vyžomis spardžiusi vyriausiųjų gydytojų duris ir variusi juos be teismo ir didelių kalbų lauk iš darbo, dabar pati apdrėbta iki ausų. Kad ir nusigramdys, bet kvapas liks ilgam.
 
Visai ne už tvarką ar kad pajudino farmacijos klanus, dabartinė sveikatos apsaugos sistemos vadovybė tokia nepopuliari, netgi niekinama. Ir joks A.Veryga ne kovotojas. Tiesiog uolus visų patarimų bei paliepimų vykdytojas. Jam liepta būti ramiam. Jis toks ir yra. Atidarytų langą, išvaikytų kaip muses zvimbiančius bei raštus kišančius patarėjus, pradėtų galvoti savo galva, žiūrėk, ir imtų sektis. Ne taip, kaip jam atrodo, ar viešieji ryšiai, artima aplinka suokia. Bet realiai - žmonių akimis.
 
Taigi, ministre, nors Jums gresia interpeliacija, skirtingai nuo kitų, nesakau Jums - atsistatydinkit. Tiesiog išklausykit priekaištų ir jei juos atidžiai, bėgdamas rytinį krosiuką, permąstysit, tikrai užeis nenugalimas noras Ragų ir Kanopų artelę paversti bendrove, kurioje žmonėms būtų įdomu dirbti, o ir miesteliui ji pagaliau nustotų daryti gėdą.