Kokia valdžia, toks ir pavasaris. Vangus, niekaip negalintis pradžiuginti nei saule, nei šiluma. Pagal kalendorių jau ir žibuoklėms laikas, bet pagal rezultatus - nulis. Nei pumpurėlių, nei žiedelių.
Vyriausybėje ir Seime - tas pats. Net Prezidentūra ir ta, kažkokia apniukusi bei aptilusi. Atsibunda tik tada, kai per televizorių pamato kokį „vaizdzialį“. Ypač tinka už širdies griebiantys. Apie telefoninius pliurpalus, susirgusį vaikelį, besiskeryčiojančią girtą valdininkę. Tuomet politinėse virtuvėse ima skambėti puodai ir samčiai. Pasipila žodžiai: interpeliacija, lėšos, biudžetas, asmeninė atsakomybė, atsistatydinti, skirti, ištirti, komisija... Iki kito karto.
Politikus galima suprasti. Rinkimai artėja, o jie - niekam neįdomūs. Jų neateina pasižiūrėti net per kovo 11-ąją, todėl pikta vieniems šalti, kai kiti - tie, kurių niekada nerinks, - šiltuose automobiliuose važiuoja į Lenkiją dešrų pirkti. Net nuolat į ekranus lendantys gražuliai iki gyvo kaulo įgrisę, kaip sakoma, studijos parteriui ir „galiorkai“. Liko skandalai - pats patikimiausias būdas atkreipti į save dėmesį. Juolab kad pačiam nereikia stengtis - žurnalistai atneš ant lėkštutės.
Juk nepastebėjo, kad mokytojų algos mažos, kol profsąjungos nesuorganizavo streikelio. Triukšmo daug, bet rezultatas - keli eurai prie algos - neatstos papildomo uždarbio už nelengvą korepetitoriaus „biznelį“. Švietimo sistemos politika kokia buvo, tokia ir liko. Net koja netryptelėjo. Gal dėlto, kad keliai nuo praėjusio šimtmečio susidėvėjo. Antakius gali nusibrėžti, nagus visomis spalvomis išpaišyti, bet sąnarių be operacijos niekaip nepakeisi. Pitrėnienės tai žino, todėl džiaugiasi radusios stebuklų lauke šešis milijonus eurų, kuriuos išdalins mokytojams. Drambliui „bonbonkė“. Įdomu, ar jis ką nors jaučia?
Vakar, trečiadienį, Seimo Sveikatos reikalų komitete taip pat griaudėjo žaibai. Tik vienas garsios firmos samdytas direktorius, na, tos, kuri vienintelė gali atvežti vakciną nuo meningokokinės infekcijos, buvo neįprastai linksmas. Jeigu toji vakcina bus kompensuojama, iš biudžeto papildomai teks atseikėti aštuonis milijonus eurų. Kam ekspertai, tyrimai, diskusijos ir debatai? Užteko televizoriaus.
Politikui svarbiausia parodyti, kad matai problemą ir iškart imi jautį už ragų! Problemėlė. Politikai ima gyvulį iš kitos pusės, nes... bijo jam į akis pažiūrėti. Bet tuomet vėl pavojai. Jautis gali įspirti arba uodega per srėbtuvę smagiai pliaukštelti. Todėl vos pradėję „spręsti problemas“, atšoka, o iki tol pūsti burbulai garsiai drioksteli ir geriausiu atveju lieka tik prisiminimuose.
Vakar Seime naujai paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela tokiais burbulais ir buvo apmėtytas. Kad pasimestų? Skamba ironiškai. Ypač kai skaidria it krištolas save vadinančios firmos vadas sėdi posėdyje ir linksminasi su prezidentūros bei komiteto moteriškėmis. Todėl pakviesti specialistai ir profesoriai mato - politikų neperrėksi. Gariūnų palapinių karalienės laisvai gali kviestis kai kuriuos politikus „ant arbatos“. Žodžiai ir sakiniai nelabai skirtųsi.
Todėl jauno ministro noras rasti bendrą politinį sutarimą - gražus, net primena romaną „Rugiuose prie bedugnės“. Jeigu jau pozicijoje esantys politikai viens į kitą žiūrėti negali, ką kalbėti apie opoziciją, kuri, ką bepasakytų valdantieji, vis tiek purtys galvas. Toks politinis Parkinsonas tęsiasi ne pirmus metus. Liga, beje, neišgydoma.
Einant į sveikatos sistemos plėšinius, visų pirma reikia užkurti variklį. O SAM vis dar jaučiamas „kancaro“ kvapas. Keičiasi viceministrė, patarėjai.
Reikės toliau vilktis ES uodegoje pagal sveikatos apsaugai skiriamo bendrojo vidaus produkto dalį. PSO, Europa ir toliau reikalaus lėšų naudojimo efektyvumo.
Apie pergales taškant pinigus galima paskaityti SAM ir VLK tinklalapiuose. Pavyzdžiui, e.receptas. Jau kad išrašyta, tai išrašyta. Skambučiai iš ministerijos suveikė. Gydymo įstaigos keikėsi, prakaitavo, bet po vieną kitą įveikė. Užtat spaudos pranešimai - kaip gegužės pirmosios šūkiai. Nieks netiki, bet užtat visi laimingi.
Pavasariui bent jau užtektų užlopyti pačią Sveikatos apsaugos ministeriją. Nuo vadų kaitos, kai kurių valdininkų kaklai jau pasidarė panašūs į srieges. Pakelti akis į Didžiojo brolio - Valstybinės ligonių kasos - langus ir pabandyti atsakyti, kas ir kaip tvarko nuo algų atriekiamus mūsų didelius pinigus, nebedrįsta.
VLK užsakymu herojus pensininkas Vydas, atrodo, už 64 tūkst. eurų aiškins, kaip jam apsimoka pirkti pigesnius vaistus. Vaizdo klipo prezentacija vyko „Neringos“ kavinėje. Vydas tikino, kad pirkdamas pigius vaistus kasdien galės kirsti Kijevo kotletus. Gydymo įstaigoms - kitas scenarijus. Valgys kotletus, jei liks nuo Vydo.
Komentuoti: