Kam gydyti, jeigu galima naują sukurti? Karui su neįgalia sveikatos sistema vadovauja politrukai. Jie daug kalba apie iššūkius, baisiausiai nustemba prieš tai buvusiųjų palikimo ir prisigalvoja visokių dalykų, nuo kurių nei piniginė pasunkėja, nei sieloje ramiau. Brėžia veiklos raudonas linijas. Apie „darbiečių“ ministro, Ošo pasekėjo ir šiaip jau profesoriaus Žilvino Padaigos nuotykius su e.sveikata savo laiku prirašyta, prikalbėta tiek, kad apie milijonus pradanginusią aferą tik dešimtmečiui paniręs į komą gali nežinoti.
 
Juolab kad Veryga ir Padaiga - to paties lizdo - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto - paukščiai. Sunku patikėti, kad bendradarbio skrydžiai bei nusileidimai taip jau visai dzin.
Na, liepė šis ministras urmu rašyti elektroninius receptus ir ką - sujudino sistemą taip, kad po kelių darbų miegantys medikai net nesusitarę vieningai suprunkštė. Pasiūlė idiotų pasiieškoti kitur. Kam lipti ant grėblio, kai net šienas iš po jo išvogtas?
 

Kol Seimas su teisėsauga bando vagį pagriebti už pakarpos, nematyti, kad ministerija ką nors darytų su skandalingu, 40 milijonų kainavusiu projektu. Įvardinta, kad jis buvo raizgomas nesiorientuojant į rezultatą. Kur tuomet dingo viešumas - kas laukia gydymo įstaigų, sudariusių sutartis su įtartinomis organizacijomis?

Jeigu su vadovais paprasta - nemažai ministerijai priklausančių įstaigų vadovų išmesti ar tyrinėjami struktūrų, su medikais ne viskas paprasta. Neklauso. Kėlė Sąjūdžio bangas. Jiems nereikia procentinių trupinių. Grasino streikais ir šį tą išpešė. Ministerija situacijos nesuvaldė. Tačiau Premjerui šį sykį pavyko. O juk bandyta kaip prie ponios Šalaševičiūtės įsakymo būdu algas kelt ir viskas. Poniai ne itin sekėsi, toks pat ir Verygos įdirbio rezultatas. Medikai nuo tokio „pagerėjimo“ pasiuto, o regionų socialinė politika sugergždė kaip neteptas ratas. Ligoninės, išleidusios neplanuotus pinigus algoms, neteko gyvybiškai reikalingų pajamų, pateko į finansines duobes, metus baigia biudžete turėdamos minusą.
 
Mažųjų rajoninių ligonių ateitį dar labiau apgaubė ūkas.
„Nėra kito mechanizmo išsireikalauti pokyčių, kaip per pinigus“, - praėjusį penktadienį Gydytojų vadovų sąjungos susibūrime truktelėjo petimi sveikatos apsaugos ministras. Kitaip tariant, kam lemta bankrutuoti ir išsivaikščioti - tebūnie. „Ar mūsų tikslas išlaikyti tinklą, ar išlaikyti jį efektyvų? Jeigu sutinkam, kad jį turim išlaikyti, tai tinklas perteklinis. Jeigu galvojam bent trejus metus į priekį, turim suprasti, kad esam pasmerkti. Jums tiksi bomba. Mano prašymas suprasti, kad situaciją keičiam. Rajoninėse ligoninėse - tik geriatrinės paslaugos. Visą kitą tinklą atiduosim kitiems“, - tęsė ministras. Viskas aišku.
 

Tačiau - ką ten pinigų, samurajaus kardo, ir to, kad pilvus persipjautų iš Japonijos lauktuvių neatvežė. Bent tokia nauda būtų iš valdžiukės pasivažinėjimų.

 
Maža smulkmenėlė. Iki šiol nėra žinoma, koks iš tiesų sveikatos įstaigų tinklas turėtų būti Marijos žemėje. Iki šio nėra nei aiškios strategijos, nei mokslu pagrįsto modelio. Tai būtų galima diegti ne per vieną ministro kadenciją, bet per penkias. Kad kiekvienas naujokas neišgirstų visokiais šiurpiais garsais ūbaujančios sistemos. Nebūtų ko gąsdintis, nes žinotų, ko griebtis, net jeigu gydymo subtilumai ir tautiečių ligos nėra stiprioji ministro pusė.
 
Ne tik kokio tinklo, bet ir kokių specialistų reikia, nežinome. Chirugų, anesteziologų per daug? Šeimos gydytojų, onkologų per mažai? Gal ne? Kur valstybės užsakymai aukštajam mokslui? Žmogiškieji ištekliai su savo pižamomis ir chalatais malasi, patys ieškodami išgyvenimo šaltinių. Gudresni atrado. Gabesni persikvalifikavo. Tai patys pasiskirsto tie, kurie įsigijo perteklines arba mažai įkainotas specialybes. Dalis išskrido su bilietais į vieną pusę. Tą patį daro slaugės. Net politrukų pasakojimai, kad vis daugiau imigrantų ir tuoj bus geriau, jau nebenervina. Atvirkščiai - migdo.
 
Beje, agitatorių žinių idėjoms pagrįsti reikėtų ieškoti...  ministerijoje. Kol viceministrės pustosi padus arba joms papusto, galima kreiptis į tą mažą baikštų pulkelį išlikusių valdininkų profesionalų. Priverti tas duris, iš kurių nuolat skamba kovos su korupcija šūkiai. Lazda aiškiai perlenkta, kai į visai nekaltą Verygos globojamą renginį apie sveiką gyvenseną gauni elektroninį pakvietimą su keistais prierašais apie konfidencialumą ir kad negalima platinti. Kad tik kas ateitų. Juk ne slaptas susirinkimas.
 
Krizių valdymas vietoj viešumo ir skaidrumo - tai kompresas, nupirktas už žmonių pinigus, ant dar sveiko užpakalio. Kam tas baimės demonstravimas - niekas nesiruošia skausmingiems veiksmams. Galiu išrašyti receptą. Tiesa, vaistai neveiks, jeigu saugiai jausies tik tarnybiniame automobilyje už vairuotojo nugaros. Stiprinti komunikacijos lauką, arba paprasčiau sakant, nustoti bijoti medikų. Bendrauti ir nebeaiškinti, kad to nedarai, nes turi daug darbo. Dar viena klaida - visas vadžias perduoti patarėjams, kuriems, beje, - taip pat pirma kadencija. Taigi klaidos užprogramuotos ir jos lenda pro visas skyles.