Naglis Puteikis apsiskelbė steigiąs Antikorupcinę koaliciją. Narių - nedaug. Stebiuosi, kodėl iki šiol nėra iš dangaus nukritusių eurų (IDNE) partijos. Tada žinotum, ko klausti, iš kur pas Eligijų Masiulį atsirado pinigai - Raimondas Kurlianskis juos nešė ar šiaip pro šalį ėjo ir pametė. Rinkėjų susidomėjimas - garantuotas. Šūkis - taip pat: „Balsuok už IDNE (nešifruoti kaip Idiotams - Ne) ir nereikės pirkti loterijos bilieto!“
Arba telefonų pasiklausymo judėjimas TPJ. (Tikras Patriotas Judas). Juk dažnai pasikalbam su tuo, kažkuo traškančiu telefone. Aš paklausiu, kaip jam sekasi, ar sunku dirbti, kai tokie karščiai. Parypuoju apie kainas ir pranešu, ką veiksiu savaitgalį. „Kam tavo kalbos įdomios?“ - niekina kaimynė Elena. Nusiviliu. „Bet gi visų klausosi, - nepasiduodu.- Gal kas išgirsta ir naudingas mintis perduoda kur reikia?“
Politologai, aiškina partijoms, kas jas rudenį kaip gerą krūvą gintaro įneš į Seimą. „Jei kas didžiausią dėmesį skirtų sveikatos apsaugos sistemai, taptų vienos problemos partija. Už ją balsuotų tik nedidelė dalis rinkėjų“ - sako gerbiamas prof. dr. Algis Krupavičius.
„Galbūt galima sakyti, kad vertinant bendrai, žmonės sveikatos apsauga yra patenkinti. Mano, kad gydymas yra prieinamas ir net eiliniam žmogui yra visos galimybės patekti į universitetines ligonines, pavyzdžiui, į Santariškių klinikas be specialių ryšių pas geriausius šalies gydytojus ir chirurgus. Taigi galima daryti išvadas, kad žmonės esama sistema patenkinti, o rinkiminėse kampanijose dėmesys skiriamas toms sritims ir institucijoms, kuriose yra didžiausi trūkumai ir problemos“, - dar gražesnį vaizdelį piešia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. Kęstutis Girnius.
Tuo įtikėjusios partijos nuolat kalba apie mažiausių algų padidinimą, darbo biržas, šildymą ir dujas, kurios lyg ir pinga, bet gali būti, kad pabrangs, nes balsuoti eina tik pensininkai. Be to, svarbiausia žūtbūt privilioti paprastus, suprask, vos vos raštingus piliečius. Gerai dar, kad STT ir Generalinė prokuratūra atkreipia dėmesį į inteligentus. Jau kuris laikas yra priklausomi nuo žaidimo „Pagauk lyg ir vagį, sukelk didelę audrą ir paleisk“. Buvusios sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės naivusis figos lapelis - vokelis - tik patvirtino išmintį. Jeigu duoti, tai ne vištą, o bent jau šimtus tūkstančių.
Štai sėdi Seime Prezidentūros atstovai, politikai, pacientų organizacijos vadai ir svarsto, ką daryti, kad eilių nebūtų. Prezidentūros atstovė ir pacientų organizacijos pirmas numeris reikalauja į įstatymą įrašyti ne tik reikalavimus, pagal kuriuos būtų skaičiuojamas kiekvienas mediko krustelėjimas ir, atsiprašau, pirstelėjimas, bet ir numatytos sankcijos. Už blogą darbą ir, matyt, neaktyvią visuomeninę veiklą. Mušt nežada, bet poveikio priemonėmis grasina. Eilių neturi būti, o jeigu jų yra - kalti medikai. Paprasta ir aišku. Jei nori ginčytis, neišdegs, nes tai jau kito įstatymo tema.
Išeitis yra. Jeigu eilės susidaro dėl specialistų trūkumo, reikia keisti eilėse laukiančių požiūrį. Pavyzdžiui, ateina žmogelis pas šeimos gydytoją, reikalauja siuntimo pas okulistą. Guodžiasi, kad regėjimas silpsta. Pagirkite pacientą, džiugiai praneškite, kad jo klausa - puikiausia! Jei suka vidurius, suokalbininko balsu aiškinkite, kad pusė pasaulio badauja ir iš viso neturi ką į pilvą kišti. Verskitės per galvą, bet pasiekite, kad išeidamas iš jūsų kabineto žmogus džiaugtųsi ne išrašytu receptu, o sveikutėliais pirštais, kurie jį taip tvirtai sugniaužė.
Siūlomos poveikio priemonės - per kišenę - neprigamins daugiau specialistų, kurių šiandien nėra. Juolab iki šiol gili paslaptis, kiek jų reikės rytoj. Niekaip nepriversi nuolatinių koridorių ramstytojų sėdėti namuose, jeigu jie pasiryžę kas dvi savaites eiti išpažinties pas šeimos gydytoją.
Taigi surūgęs ligonis įžengia į kabinetą, gerai žinodamas savo penkiolikos minučių teisę pas tokį pat surūgusį gydytoją. Paslaugos gavėjas laukia, kol medikas pakels nuo popierių akis ir susidomės jo nosimi, širdimi ar veido spalva. Galvoja: „Po velniais, kam aš mokiausi šešerius metus aukštojoje, jei negaliu sumokėti už vizitą pas privačios klinikos specialistą, kuris mane priimtų kaip giminę.“
Dėbteli daktarui į akis. O jose – atsakymas: „Greičiau jau tu dingtum. Ir visam laiku...“ „Kuo skundžiatės?“ – klausia eskulapas. Tikrai, nenustebs, jeigu išgirs: „Valdžia“.
O pro duris galvą jau kiša kitas nekantruolis. Jis užsirašęs, skųsis...
Mūsų žmonės - labai patiklūs. Jeigu jiems pasakytum, be to, įsitikinęs, kad parkų takeliuose krūvas palieka ne šunys, o dviratininkai, jie patikėtų. Tik reikia nuoširdžiai aiškinti. Kaip ir norintiems prigalvoti poveikio priemonių, kad eilės sumažėtų. Pasitarnautų dar viena OP (optinės apgaulės) partija.
Komentuoti: