Šiandien, ketvirtadienį, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė grąžins Biudžeto projektą į Seimo salę, kad politikai perbalsuotų opozicijos stipriai ginčijamus straipsnius. Svarbiausias valstybės dokumentas turėjo būti priimtas prieš savaitę, tačiau ši sukėlė didžiulį šaršalą dėl, anot jos, netinkamai, be to, tą pačią dieną papildomai perskirstytų 90 mln. litų.
Kur matyta?! Pagal įstatymą, Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą politikai gali papildomai įrašyti milijonus tik tuo atveju, jeigu tiksliai nurodo, iš kur juos paimti. Abstrakcijos „mažinant valstybės skolą“ nesiskaito. Praėjusioje kadencijoje, valdant konservatoriams, scenarijus buvo tas pats. Teisiniu nihilizmu ir buldozeriniais metodais kaltinamas Andrius Kubilius vaikščiodavo po salę su ironiško mimo kauke, kurios, beje, nenusimesdavo ir televizijos laidose. Įvaizdis siutino, reitingai nuvyto taip, kad neatsigauna iki šiol.
Tiesa ta, kad politikai per mažai išnaudoja televiziją. Interviu - ne vienintelis žanras, kuriame galėtų pasireikšti, norėdami pasiekti pultelių spaudinėtojų širdis. Net nereikia išradinėti dviračio. Viskas jau seniai važiuoja. Štai skirtinguose kanaluose yra „Labas rytas, Lietuva“ ir „Labas vakaras, Lietuva“. Laikas naujai laidai. „Laba diena, ponia Graužiniene“. Seimo pirmininkė, sukaupusi paskutines jėgas nuo „atsakingo žiūrėjimo į Valstybę“, kasdien būtų vis kitokia, nenuspėjama. Vieną dieną kietai kaip Prezidentė nukirstų oportunistinius opozicijos šūkaliojimus ir pareikštų, kad nepaisant nieko, pasirašys biudžeto projektą. Ė, ė... neapsigaukit. Kitoje laidoje - parašo istorijos tęsinys. Pasirodo, kitų metų šalies piniginiai reikalai dar bus kedenami, opozicijai leis kalbėti, siūlyti, piktintis... Žadamas tęsinys, kuriame suintriguotas žiūrovas tikrai sužinos - pasirašys ar ne?
Iš „Auksinio balso“ ir „Auksinio proto“ galima daryti „Auksinį postą“. Komisija - iš partijos bičiulių ir patikimų draugų. Vedančioji, sakydama, kad „partija labai svarbu, bet kompetencija svarbiau“, aišku, gudrauja, nes iš lapelio skaito paruoštus klausimus būsimiems viceministrams bei patarėjams. Jeigu ji energingai krestelėjusi auksinę garbaną paklaus, kas yra sveikata, o pretendentas atsakys, kad tai - brangiausias turtas, reiškia pareigoms tinkamas.
Nemarioji „Duokim garo“, kurią taip mėgsta pensininkai galėtų turėti savęs vertą konkurentę „Išleiskim kvapą“. Joje žiūrovai nostalgiškai prisimintų tai, kas vakar buvo taip svarbu, o koks prieš laiką į pensiją išleistas valdininkas, tikiu, nubrauktų ašarą ir pabučiuotų šalia sėdinčia žmoną.
Kovos su korupcija dieną gražiai prisimintume vokelius, kyšius, baltus chalatus ir sniego spalvos pirštines. Galų gale dar kartą bandytume išsiaiškinti, kuo iš tiesų skiriasi kyšis nuo dovanos. Dovana, ištikimas žiūrove, - tai kažkas brangaus, mielo ir labai reikalingo. Kyšis gi - toks daiktas, kuris visada ne laiku, ne vietoje. Būna, kad per mažas ir visada bjaurus.
Kam laidoje „Viename gale kablys“ nuolat pasakoti apie žuvis, meškeres ir už jų besilaikančius žvejus? Žiūrėkim plačiau. Ne veltui konservatorius Kęstutis Masiulis reikalauja Seimui nupirkti alkoholio matuoklį, kad prieš posėdį tikrintų tuos, kurie raudonais žandais, pasunkėjusiomis blakstienomis, bet energingai plakančiu liežuviu vinguriuoja į salę tarnauti tautai. Vedantysis taip pat yra. Duokim kelią jaunimui, nes darbas pavojingas. Koks nors Bronius Bradauskas gali pasiūlyti į snukį, Štai kelių dienų SAM viceministras, prieš tai dirbęs „Vilniaus degtinėje“. Ar gali būti geresnis variantas?
„Tūkstantmečio vaikai“ politikų, ko gero, nesudomins. Vaikų metai baigiasi. Kas ryškesnio? Ogi nieko. Genialioms mintims ir grandioziniams planams, atseit, nebuvo pinigų. Niekas nedavė, neskyrė, todėl nuskriaudė. Atsakingiems nebent galima pasiūlyti sudalyvauti vienkartiniame šokių projekte „Šok su savim“. Ir tai per kokį menkai žiūrimą kanalą.
Kitąmet visa energija skiriama pensininkams ir verslui. Matyt, nujausdami abejotiną pastarojo gyvybingumą, Seimo nariai nusprendė apie 200 mln. litų didinti nedarbo išmokas. Dėl pensijų kompensavimo vyko aršios literatūrinės diskusijos tema, kas labiau senelius myli. Ši meilė neišmatuojama, tačiau kai ką nujausti galima. Jeigu jau tokia skani „Maltiečių“ sriuba, turėtų būti ir Seimo cepelinai.
Niekam neįdomus „Ledynmetis“ sveikatos apsaugos sistemoje. Viršūnėlės traška, apačios laukia. Tačiau vis garsesnis skaitliukų kaukšėjimas. Pagaliau atrištas užkeikimu virtęs rezervo fondas. Garbė gydymo įstaigų ir vadovų organizacijoms. Nesėdėjo rankų sudėję, o garsiai, kur reikia vieningai ir įkyriai, reikalavo skaidraus proto jį dalijant. Panašu, kad balsas išgirstas. Žadama, kad nė viena sritis nebus pamiršta. Neišskiriant nei onkologijos, nei rajoninių ligoninių. Bus įdomu pasekti įvykius, nes, anot lietuvių liaudies patarlės, „Neperšokęs per griovį, nesakyk op“... Gali taip atsitikti, kad „Su durnu du turgu“ arba „Kai du pešas, trečias laimi“. Todėl palaukim – „Rytas už vakarą protingesnis“.
Tiesa ta, kad politikai per mažai išnaudoja televiziją. Interviu - ne vienintelis žanras, kuriame galėtų pasireikšti, norėdami pasiekti pultelių spaudinėtojų širdis. Net nereikia išradinėti dviračio. Viskas jau seniai važiuoja.
Komentuoti: