Tokiu pavadinimu akcija šiandien, ketvirtadienį, vyks Sveikatos apsaugos ministerijoje. Kvies tėvus surašyti ant lapelių negražius žodžius, kurie retsykiais išsprūsta pamačius savo vaiką tuo momentu, kai lemtingas klausimas - į ką jis atsigimęs, užgožia visus kitus. Gimdytojai stengsis prisiminti ir užrašyti jaustukus bus ištiktukus - sunku bus su tarptautiniais, po to lapelius mes į dėžes. Savanoriai paslaugiai dalins kitus lapelius. Juose - tik teisingi kreipiniai. Turėtų padėti. Kaip lipdukai šypsenėlės ant gydytojų durų arba „rūkymas labai kenkia jums ir aplinkiniams“ ant cigarečių pakelio. Iki šiol labiausiai džiaugiasi ir tiki tas, kuris sugalvojo.
Nuotraukų galerijose iš klubų, studentų švenčių, kelionių neatradau nė vieno emocionaliai sužlugdyto veido. Akcijų nebuvo, tačiau tėvai galvų neprarado. Išaugo karta, kurią vejasi dar energingesnė, nebeprašanti vyresnių leisti pavairuoti. Greičiau atvirkščiai - stumia iš lekiančios mašinos partijų senbuvius, garbingus merus, tėvus savininkus, teatrų režisierius, ligoninių direktorius. Visi kaip pasiutę - nori tik jaunimo. Darbdaviai jaunimui uždegę žalią šviesą, o geltoną ir raudoną išvis išsukę ir išmetę. Tokia didmiesčių socialinio gyvenimo kasdienybė.
Juolab kad „Nustokime barti, pradėkime girti“ vyksta ne kokiame bėdų ir nepriteklių kamuojamame užkampyje, o sostinės centre, pačioje Sveikatos apsaugos ministerijoje. Galbūt todėl, kad joje 129 darbuotojai su kitokiais - atleidimo - lapeliais, jau kelintą mėnesi užsispyrę mina įstaigos slenkstį, jungia kompiuterius ir laukia neaiškios rytdienos, nežinodami apie pabaigą. Neatlaikęs įtampos, išėjo tik vienas kitas. Tikėtasi daugiau.
Tai anksčiau, dar prieš Sąjūdį, atmiešę pilką kasdienybę spiritiniais laipsniais vyrai vienas kitam kibdavo į atlapus - ar tu mane gerbi? Dabar laikai pasikeitė. Niekam nė į galvą neateitų panašūs klausimai. Eilinis žmogus, valdininkas, biuro darbuotojas, daktaras ar mokytojas įdomus nebent uodams. Ir tai tik kaip maistas. Viską lemia 3P - pareigos, pinigai, partijos. Jei kas nepatinka - rašyk bjaurius žodžius ant lapelio ir mesk į dėžę. Pritrūksta žodžių situacijai apibūdinti - savanoriai padės atrasti teisingų ir gražių.
Tokios eilinio valdininko teisės. Apie pareigas už tokias teises ir atlyginimą jam primenama nuolat. Netgi barama.
Jeigu nusišneka žurnalistas - ko iš jo, kvailio, kuris nesupranta, kad negalima „kąsti rankos“ (citata - J.B.) norėti? Jeigu nusišneka ministrė - visuomenei staiga parūpsta, kodėl ji čia? Todėl suprantamas prigimtinis valdžios moterų noras auklėti ir čia pat aršiai ką nors ginti. Rezultatas- tas pats. Dvi išgąsdintos akys, kuriose, be abejo, nė menkiausios minties užuomazgos. Tuomet tenka imtis globėjos vaidmens. O kas daugiau gali suvirpinti širdis, jeigu ne rūpestis mažaisiais. Taigi kartu ir pavaldiniais, kurie dažnai kaip tikri vaikai.
Štai socialdemokratė Birutė Vėsaitė apsilankė pasaulinėje konferencijoje ir padarė išvadą, kad neišnešioti vaikai dažniausiai gimsta toms moterims, kurios geria, rūko ir kitaip negražiai gyvena. Internetas ūžia, o medikai turi atsakinėti tarsi kalbėdami apie rimtą dalyką. Jau įpratę, kad jiems vadovautų ir juos mokytų kas tik nori. Net jeigu reikšmingesnis politikas pasakys, kad apendicitą reikia pjauti dėl to, kad jį pagydytum, stebėtis nepatartina. Nesąmonių autorystės tiesiog gramzdinamos į užmaršties dumblą. Kol vėl kam nors nešaus genialių atradimų protrūkis. Pacientai palauks. Jie jau gavę po ligą ir net kelias. Tarsi prevencija skirta tik absoliučiai sveikiems žmonėms.
Rytoj, penktadienį, Vilniuje nacionalinėje filharmonijoje vyks Lietuvos medicinos darbuotojų dienos minėjimas. Bet kokia šventė - geras dalykas. Pagerbti sveikatos sistemos žmogų, pasakyti jam ačiū, nepamiršti pažadėti, kad penktadienis bus laisvas nuo permainų. Juolab sinoptikai žada gerą orą ir daug saulės.
Paprastai tokiomis progomis linkima sunkiai įmanomų, bet pageidaujamų dalykų. Sakykim, vien dėkingų pacientų. Tegul liaujasi galvoję, ir tai juos nuramins, jog gydytojai ir slaugytojos ne gydo, o „parduoda paslaugas“. Taigi posakis „klientas visada teisus“ su jais, ligoniais, neturi nieko bendro. Medikas - ne viešosios maitinimo įstaigos darbuotojas. Jis nebūtinai visada šypsosi ir tuo labiau - nesilanksto. Todėl arbatpinigių palikti, o paskui piktintis, jog blogai aptarnavo, nereikia.
Tegul ištikimosios sveikatos įstaigų davatkėlės, močiutės, išgirsta, kas joms sakoma ir daro tai, kas liepta. Nekaupia plastikiniuose maišeliuose daktarėlio vaistų kartu su tais, kurie labai padėjo kaimynei Staselei. O jaunesni tegul neužpila medikų internetiniais barščiais, patarinėdami, kaip gydyti, prieš tai nusigydę patys.
Nacija tikrai taps sveikesnė. Ir eilės sumažės.
Juk sveikatos problemos ir toliau gula ant rūpestingų poliklinikų ir kitų gydymo įstaigų entuziastų rankų bei palinkusių pečių.
Taigi - didelių Jums algų, neplyštančių pirštinių, naudingų konferencijų ir protingų įkainių. Ir dar. Kad netrukdytų.
Komentuoti: