Sveikatos apsaugos sistemoje taip pat vyko kovos. Svarbiausia - su korupcija. Prasidėjusi šiemet, pagreitį įgis kitais metais. Geltonojo Žemės Šuns metais po teisminių tyrimų, įtarinėjimų, atleidimų ne vienam vadovui, nors jų įstaigos pagal rodiklius buvo vienos geriausių, teks grįžti į šeimos glėbį ir iš naujo mokytis pamilti mažyčius buities malonumus. Anksčiau buvusius nuplaus pavasarinis konkursų lietus. Priimtas įstatymas, jog užtenka užvestos bylos, įtarimų, kuriems iki teismo dar toli, ir užteks, kad kėdė, kompiuteris ir visa kita bus truktelta į šoną naujam pretendentui. Kiekviena valdžiukė į nugarą jaučia nesulaikomai artėjančių rinkimų šnopavimą. Štai socialdemokratai suskilo. Kai kuriems patarėjams, viceministrams ir kitokiems atsakingiems iki šiol neaišku, kodėl negali rasti darbo. Atleistus valdininkus gali sutikti prie teismo. Tikisi ten sužinoti, kuo neįtiko naujoms šluotoms. Šios nieko nebijo. Joms vienodai. Liepta kovoti su korupcija. Tai ir pila nesitaikydami. Nuo saldainių „Pergalė“ iki psichiatrinės ligoninės. Nuo apšiltinto stogo iki automobilių. Budri akis seka, šniukštinėja, atidžiai pirštu vedžioja kiekvieną skundą. Net jeigu nesupranta, kas ir kaip ligoninėse vyksta, vis tiek tuk tuk tuk genelis skiedras į bendrą kovos su korupcija laužą beria. Aiškintis - ne mada. Premjeras Saulius Skvernelis ima kažką nujausti. Iki tol gelbėjęs ministrų kailius viešai užsiminė, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje ne kokie reikalai, nesugebama susiskaičiuoti resursų. Praregėjo? Medikai iš tiesų veržiasi ten, kur tikisi atsakymo. Pas Premjerą. Sąjūdis, Nacionalinis vėžio institutas, visi kiti. SAM iki šiol vaidina, kad jokio sąjūdžio nėra ir derasi su profsąjunga. Ši tiek ilgai dirbo valdžios durų varstytoja, kad jau seniai niekam neberūpi, kodėl taip keistai elgiasi. Jeigu per dešimt metų miestas sumažėja trisdešimčia procentų gyventojų, jis tiesiog degraduoja. Nėra kam gimdyti, vaikų - aplink eglę šokinėti, neatsiperka mokyklos, ligoninės, paštai bei bibliotekos, užsidaro gamybos įmonės. Vietoj jų nieko naujo nestatoma. O šalis? Kol kas matau vienintelę regionų politikos kryptį - maitinti pašalpomis tuos, kurie dirbti tingi, bet iki urnos atšliaužti ir į skylę lapą įkišti sugeba. Visi kiti sukasi lydimi raginimų optimizuotis. Beje, žodis – tarptautinis. Gal todėl lietuviškoj žemėj ir neužaugina nieko gero? Vieni kulverstukai. Baigiant metus, visi laukia linkėjimų. Nesiseka man su jais. Turtai ir garbė netinka, nes jų trokštantys, tuo labiau gavę, nepasisotina. Nori dar ir dar. Dėl to vaikšto pikti ir nuolat kenčia. Todėl palinkėsiu laimės. Nes kai ji yra tikrai didelė, daugiau nieko nebereikia. Su artėjančiomis šventėmis:)Už Aurelijų Verygą ir jo unikalius ryšius bei stresą varantį krizių valdymą tostas bus. Neartų dirvonų dar yra. Pavyzdžiui, siųsti gruodžio 31-ąją grupeles aktyvistų su raiščiais „Alkopramonės hidrai – ne“ pabendrauti su žmonėmis. Na, kaip per rinkimus. Iš buto į butą. Randi ant stalo butelį ir tol kalbi apie pagrindinę šalies problemą, kol šeimininkas jį išpila pro langą.
Komentuoti: