Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Premjeras Algirdas Butkevičius gali užrištomis akimis apeiti kasmetinio scenarijaus vietas. Pirma stotelė - S.Daukanto aikštėje Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija, antra - Šv. mišios Vilniaus arkikatedroje, vakare - Moksleivių dainų šventė, kuri, beje, ne toks lengvas išbandymas. Pusketvirtos valandos patriotinių dainų programa. Posmai apie meilę gimtinei turėjo skatinti jaunimą neišsivaikščioti.
 
Prie televizorių ekranų graudinosi senoliai. Dvidešimt keturias valandas be atlygio plušantys patriotiškai nusiteikę mokytojai, ant grindų migdomi dainorėliai ir šokėjėliai iš širdies traukė šalies regionų dainas, kaip smagu ir gera augti gimtinėje, apsuptam meilės bei rūpesčio. Jaunystė šėlo kitur. Nes jai neįsakysi...
 
Vaikai - patiklūs. Duok saldainį ir pamirš, kad lova apskritai reikalinga. Jeigu dainuotų, sakykim, skriskit balti balandžiai, tai ir matytų dangaus žydrynėje sniego spalvos paukščius. Suaugusieji gi kuprojasi, daugiau po kojomis žiūri. Ant žemės balandžiai kitokie - apsitaškę, purvini, kone juodi. Matėt, kaip jie vaikščioja? Krypuodami, knapso mažomis galvytėmis, murzinais snapais taikosi kokį trupinį nugvelbti.
 
Kai žmogus pradeda tikėti tuo, ką mato, jo taip lengvai nesugundysi. Suaugusiųjų dainų šventės - tikras galvos skausmas organizatoriams. Pinigų skiriama tiek, kad jų užtenka tik didžiausiems entuziastams, galintiems vardan tikslo porą dienų ir pakentėti. Nedaug tokių rasi. Kaip tas traktorininkas iš Panevėžio, purškęs 20 hektarų plote dažus, kad išpieštų Lietuvos herbą. Užfiksuosim Gineso rekordų knygoje, ir jau nugalėjom hektarais turkus! Kodėl? Nesvarbu!
 
Ką gali nuveikti, kai prasidėjusi savaitė, pertraukiama nedarbo diena? Sulaukęs vakaro - pagiedojai himną ir miegot. Kokios dar linksmybės? Dūsautojams - galėjo mindaugines perkelti į penktadienį - nėra galo. Didesni patriotai tyli. Didžiausi gal net išėjo balandžių pavaikyt. Vienos šventės iškart prigyja, kitoms reikia laiko, trečios - taip ir lieka. Svarbios.
 
Vis dėlto Seimui vakarykštė diena - kaip tik. Pervargę priskaldė malkų. Jeigu ne Prezidentės veto Pagalbinio apvaisinimo įstatymui ir Premjero Algirdo Butkevičiaus pritarimas, galėtume vėl dainuoti apie baltus paukščius ir įsivaizduoti, kad jie tokie yra iš tikrųjų.
 
Seimo Sveikatos reikalų komitete perrūgęs įstatymo svarstymas sprogo taip garsiai, kad apie pagalbinį apvaisinimą sužinojo visi: net tie, kurie apie vaikus galvos po dešimtmečio, bobutės ir diedukai, niekada negimdysiantys kunigai, natūralistės, vegetarės, seksualinės mažumos ir kitokios daugumos.  
 
Žiniasklaida šią ne itin paprastą temą gliaudė kaip saulėgrąžas. Įstatymas tiesiogiai palietė ne tiek daug - apie 50 tūkstančių šeimų. Kalbėta apie šiuolaikiniame pasaulyje įprastas procedūras. Pasirodo, viskas ne taip. Abortą iki trijų mėnesių nėštumo daryti galima. O embriono - nei šaldyti, nei genetiškai tirti, nei kitaip kankinti negalima. Maža to, privaloma pasirūpinti, kad gerbiamas ir saugotinas embrionas žinotų, kas yra jo tikrasis tėvas...
 
Todėl dirbtinis apvaisinimas galimas tik po metrikacijos. Santariškių klinikų akušeris ginekologas dr. Vytautas Klimas stengėsi prisiminti nors vieną šalį, kurioje uždrausta genetinė diagnostika. Veltui. Užtat aktyvusis Petras Gražulis ir jo draugai žino viską. Nesvarbu, kad ne į temą. Kaip pataikysi, jeigu moki tik koldūnus sukti?
 
Gydytojai supyko, nusiėmė rožinius akinius, nes suprato, kad moksliniais argumentais prieš cypdavatkes klinikos durų neužtrenksi, pacientams nepadėsi. Todėl viešino tai, kas Seime vyksta, pasakojo, kaip priiminėjami popieriniai įstatymai, kurie niekada nebus vykdomi, badė neadekvačias vietas. Prezidentė pajuto visuomenės nuotaikas - vetavo Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Tapo aišku - rinkimuose iki šiol įprasti statymai tam, kad kunigėlis leistų pasisakyti bažnyčioje ir dar pagirtų, baigėsi.  
 
Šią savaitę sveikatos apsaugos sistema tapo viena labiausiai aptarinėjamų sričių. Dėmesio centre - vaistai. Nors žmonėms neaišku, kodėl pasipiktinusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, kuriai šypsodamasis nuolat atsikirtinėja buvęs komiteto narys, o dabar - sveikatos apsaugos ministras Juras Požela. Paaiškinsiu.
 
Vaistai, jų kompensavimas, generiniai ir inovatyvūs medikamentai, vakcinos, skiepai, medicininės priemonės dėl ligšiolinės pinigų skirstymo tvarkos, Valstybinės ligonių kasos direktoriaus minkymosi teismuose, tapo daugelio suinteresuotų grupių, visokio lobizmo įkaitai. Seimo Sveikatos reikalų komitetas nepatenkintas ministerijos darbu, o ši vis keičia ministrus. Beje, tokius skirtingus.
 
Dabartinė galva - jauna, be to, nekvaila ir pasiruošusi grumtis. Dalis komiteto jai pritaria, nes seniai nepatenkinti Dangutės Mikutienės vadovavimo stiliumi. Ši kaltina ministrą ir SAM. Kuo? Jeigu stipriai neįsigilinęs, atrodo viskuo.
Artėjant rinkimams, kova už įtaką aštrės. Minų laukas plečiasi. Diabetu sergantieji reikalaus žadėtų insulino pompų, Vaikų raidos centras - patalpų, farmacininkai - progresyvesnių kompensavimo taisyklių. Visi - pigių ir, svarbiausia, pačių geriausių vaistų.  
 
Galiu įsismarkavusius paguosti. Rugpjūtį laukia dar vienas ilgasis savaitgalis atokvėpiui. Žolinės - pirmadienį. Susitiks vasara su rudeniu. Esu miesto vaikas, net mano seneliai neganė karvių, todėl tikrai nesijaudinu, žiūrėdama į nešventintų žolynų pievą. Tačiau politikams Žolinės - ženklas, kad didieji priešrinkiminiai darbai prasideda. Ramaus rudens niekas nepažadėjo.